Laikrodžių rodyklės sustojo ties tuo pačiu skaičiumi

Ieškojo tų pačių vietų

Praėjusį pavasarį, jei tik lauke švietė saulė, du Pasvalio krašto muziejaus darbuotojai – Kristina Balčiūnaitienė ir Paulius Ramanauskas – su pluoštu senų nuotraukų ir fotoaparatu eidavo vaikščioti po miestą, kaip patys sako, ieškoti Pasvalio.

Bet ne bet kokių vietų, o tų, kurios prieš kelis dešimtmečius jau buvo užfiksuotos fotografijose.

Objektus fotografavo iš tos pačios vietos ir tuo pačiu rakursu, kad būtų galima nuotraukas sugretinti ir palyginti, kaip Pasvalys anksčiau atrodė ir kaip – dabar.

Dar vieno muziejininko Gražvydo Balčiūnaičio indėlis – istorinio konteksto aprašymai prie nuotraukų. Šį trijulės darbą vainikavo ką tik išleistas istorinių fotografijų albumas „Pasvalys. Kita stotelė – praeitis“.

Muziejaus direktorė Vitutė Povilionienė sakė, kad maždaug prieš dešimtmetį Pasvalys turėjo savo fotoalbumą, bet jis buvo daugiau reprezentatyvinis, o šis – istorinis.

„Norėjome ir gražių tekstų. Kraštietis rašytojas Vladas Braziūnas parašė tokią jautrią įžangą, kad perskaičiusi susigraudinau, o poeziją sukūrė Tomas Taškauskas“, – kalbėjo direktorė.

Muziejininkai panaudojo fonduose saugomas senas fotografijas, bet dar kreipėsi ir į gyventojus – galbūt jie turi originalių ir dar nematytų nuotraukų. Ir išties, šie atnešė keletą, įsigytų aukcionuose. Skaitmeninių nuotraukų atsiuntė Biržų krašto muziejus.

Rodo tą patį laiką

K.Balčiūnaitienė ir P.Ramanauskas korespondentei pasakojo, kad ne visas nuotraukas pavyko atkartoti. Bet jiedu įgyvendino savo sumanymą – nufotografuoti ne tiktai pastatus, gatves, bet ir žmones – jei jų yra ir senose nuotraukose.

Taigi albume yra dvi nuotraukos su ugniagesiais. Vienoje jie prie technikos su darbine įranga pozuojantys prieš kelis dešimtmečius, kitoje – panašiai pozuojantys jau dabartiniai ugniagesiai.

K.Balčiūnaitienei bene labiausiai įsiminė laikrodininkų nuotraukos – senojoje laikrodininkas dirba žydų krautuvėlėje. Laikrodininkas ten pat dirba ir dabar. Bet kaip muziejininkai nustebo ant sienos pamatę kabančius senus laikrodžius!

„Laikrodžiai labai panašūs, galbūt net ir tie patys, tik žmonės pasikeitę“, – filosofinę potekstę pabrėžė pašnekovė.

O dailininku muziejuje dirbantis P.Ramanauskas pridūrė, kad akyliausieji turėtų pastebėti, kad ir senoje, ir dabartinėje nuotraukoje laikrodžiai rodo tą patį laiką.

Dar viena iš labiausiai vykusių atkartotų nuotraukų – dviratininkai ant tilto. Ties ja – ir humoristiški, ir rimti T.Taškausko žodžiai: „Atminsiu, sakydavai. Ir atmindavai su dviračiu.“

Šių laikų nuotraukai dviratininkai fotografavosi per G.Balčiūnaičio organizuotą žygį minint Baltijos kelio dieną.

Nepavyko rasti upės vingio

Ar senasis, ar dabartinis Pasvalys akims mielesnis? To paklausta, K.Balčiūnaitienė šypsojosi, kad prieš kokius 70 metų kai kurie statiniai atrodė gražiau nei dabar – buvo mediniai su tautine puošyba. Laikas padarė savo, ypač jei namų šeimininkai buvo ištremti į Sibirą, o naujieji gyventojai statinių neprižiūrėjo.

P.Ramanauskui į akis krito senoje nuotraukoje užfiksuota sinagoga netoli dabartinio muziejaus. Deja, sovietmečiu ji buvo paversta į eilinį neišvaizdų pastatą.

K.Balčiūnaitienė sakė, kad vaikščiodami ir ieškodami būtent tos pačios vietos, kuri užfiksuota senojoje fotografijoje, jiedu kartais sugaišdavo daug laiko, bet sėkmė ne visuomet lydėdavo.

Taip ir nepavyko aptikti labai gražaus upės vingio. Kiek bebraidžiojo žolėtomis pakrantėmis, bet užaugę krūmai, medžiai visiškai pakeitė ankstesnį vaizdą.

Kai kur turėtų būti vartai, bet suranda tikslią vietą, o ten – jau tuščia.

Nustebino gandras Šerifas

„Anksčiau gatvės gal buvo siauros, purvinos, bet man įdomiau apžiūrinėti senąsias nuotraukas. Jos subtilesnės, emocingesnės, nes ir fotografas, ir žmonės labai stengdavosi, brangino nuotraukas“, – sakė P.Ramanauskas.

Senose nuotraukose jis išvydo ir netikėtumų, pavyzdžiui, vienoje iš jų – momentas, kai prie tilto buvo sprogdinami ledai, o vanduo į viršų tryško purslų fontanais.

O ir pati upė buvo graži, plati, tarnavo kaip vandens kelias, klebonas į bažnyčią valtele atplaukdavo.

„Bet labiausiai nustebau nuotraukose pamatęs gandrą, vadintą Šerifu, miesto aikštėje. Vyksta šventė, žmonės priėję drąsų paukštį glosto“, – kalbėjo dailininkas.

P.Ramanauskui teko senąsias nuotraukas retušuoti – panaikinti įplyšimus ir ištepliojimus.

Toli gražu ne visos pateko į albumą, juk puslapių – 160, o nuotraukų fonduose – visa galybė.

Albumas išleistas tūkstančio egzempliorių tiražu.

Pašnekovas džiaugtųsi, jei būtų galimybė išleisti analogišką albumą, kuriame būtų papasakota Pasvalio rajono praeitis ir dabartis.

Muziejininkai leidinį pristatė vakar vakare.

Prierašai po nuotraukomis:

1. Istorinėje nuotraukoje į fotoobjektyvą žvelgia laikrodžių prekiautojai senojoje žydų krautuvėlėje.

2. 3. Miesto legenda – muzikantas Antanėlis. Vargšas savamokslis smuikininkas griežė praeiviams ir taip užsidirbo pragyvenimui (apie 1930 m.). Jį primenanti skulptūra prabyla žmogaus balsu.

4. 5. Taip atrodė Pasvalio valsčiaus ugniagesių komanda nacistinės Vokietijos okupacijos metais, 1943-iaisiais. Įdomu palyginti su dabartiniais ugniagesiais, jų technika, apranga ir įranga.

6. 7. Vyrai su dviračiais ant tilto (po 1937 m.). Tolumoje matyti dabartinės Mariaus Katiliškio viešosios bibliotekos pastatas. Naujojoje nuotraukoje – ir albumo rengėjai K. bei G.Balčiūnaičiai (priekyje).

8. 9. Mieli vaikystės prisiminimai prie malūno užtvankos ilgam išliks – vandens purslais besigrožintis berniukas istorinėje nuotraukoje įamžintas 1952 metais, o mergaitė – šį pavasarį.

10. Mūrinėje špitolėje, pastatytoje 1904 m., gyveno bažnyčios tarnautojai.

11. Dabartinis vaizdas į Lėvens ir Svalios upių santaką.

Pasvalio krašto muziejaus ir P.Ramanausko nuotraukos