Trys nariai kariauja
Kyjive gyvenanti ukrainiečių grupė „TaRuta“ kuria muziką ir koncertuoja be trijų savo narių – vyrai kariauja su rusų okupantais. Vietoj jų instrumentus – dvi bosines gitaras ir gitarą – į rankas paėmė jų mokinės.
Styginiais instrumentais grojantys muzikantai karo metu itin vertinami. Mat jų pirštai labai jautrūs, todėl lengvai įgunda valdyti dronus.
Likusieji grupės nariai kovojantiems bičiuliams padeda kaip gali – rengia koncertus ir už surinktus pinigus perka dronus bei siunčia į jų dalinius. Koncertai yra nemokami, bet kiekvienas euras, kuriuo paremiami kovotojai, yra labai svarbus. Pinigams įmesti naudojama kulkosvaidžių šovinių dėžė iš mūšio prie Bachmuto.
Visa tai „Panevėžio kraštui“ papasakojo „TaRutos“ koncertus Lietuvoje organizuojantis muzikantas, renginių prodiuseris Remigijus Ruokis. Šį mėnesį vėl atvyksiantys ukrainiečiai naują savo albumą pristatys Vilniuje, Kaune, filmuosis televizijos laidoje „Duokim garo!“, o sausio 26 dieną koncertuos Panevėžio kultūros centre.
Šis albumas įrašytas su draugais lietuviais jau vykstant Rusijos karui prieš Ukrainą. Melomanai turėtų susigundyti kompaktine, viniline plokštelėmis.
Kartu su „TaRuta“ atvažiuos ir skardžiabalsių vaikų grupė „Hureli“. Jie mokosi Menų mokykloje, statytoje prasidėjus 2014 metų karui, todėl jau pritaikytoje apsisaugoti nuo bombardavimų.
Geriau senų mašinų, bet daugiau
R.Ruokis pasakojo, kad į „TaRutos“ grupę susibūrę tautosakos mėgėjai ir profesionalūs pop-rock muzikantai. Jų išskirtinumas tas, kad autentišką folklorą paįvairina roku, džiazu, fanku, elektroniniais garsais.
Pašnekovas prisiminė, kad prieš 3 metus Rusijai įsiveržus į Ukrainą buvo planuotas grupės koncertas Lietuvoje, bet tąkart muzikantams nepavyko ištrūkti iš bombomis niokojamos šalies. Jie įrašė dainą slėpdamiesi rūsyje.
„O mes visi tuomet buvome ant bangos, žiauriai pykome dėl karo, todėl koncerte dalyvavo apie 3 dešimtis mūsų kolektyvų. Vyko tiesioginis eteris, o už surinktas lėšas ukrainiečiams buvo nupirkti automobiliai“, – pasakojo R.Ruokis.
Iš pradžių bandyta jiems perduoti naujesnių visureigių, bet patys ukrainiečiai pamokino vietoj brangių automobilių verčiau atsiųsti daugiau kad ir senų, bekelėms pritaikytų mašinų. Nes vos tik išvažiuoja, dažna grįžta kulkų suvarpyta ir naudoti nebetinkama.
Rado vienodų žodžių
Per šiuos bendradarbiavimo metus R.Ruokis susidraugavo su ukrainiečiais, rado abiem tautoms bendrų dalykų, pavyzdžiui, vienodų žodžių. Ukrainiečių pavadinimas „TaRuta“ reiškia „rūtą“.
„Yra buvę, kad sniegui pustant dvi valandas važiavome iki jų nakvynės vietos. Visą kelionės laiką jie man vardijo žodžius ir sakinius, vienodai ar bent labai panašiai skambančius ukrainiečių ir lietuvių kalbose“, – šypsojosi pašnekovas.
O kartą išvydęs itališką gėrimą su plaukiojančia rūta viduje ir tokiu pat pavadinimu, jis butelį nupirko ir įdavė bičiuliams, kad parvežtų lauktuvių tėvynainiams.
Su kovojančiais ukrainiečiais pašnekovas jaučia ypatingą ryšį ir todėl, kad jo paties šeima nukentėjo nuo sovietų. Tėvas buvo Sibire ir pasakojo, kad tarp politinių kalinių buvo daug ukrainiečių. Jo motiną augino giminės, nes jos tėvai irgi buvo tremtiniai.
Tad R.Ruokiui prisidėti prie paramos yra principinis reikalas. Šiuo pavyzdžiu seka ir studentai, ypač jo ugdomi būsimieji renginių inžinieriai Vilniaus Gedimino technikos universitete, taip pat – bičiuliai, giminės, bendraminčiai.
„Kai reikia sutvarkyti apšvietimą, įgarsinimą, pabūti savanoriu, – imasi savo iniciatyva, be atlygio. Labai paprastas skaičiavimas: jeigu paimsi pinigų, tai jų negaus Ukraina“, – kalbėjo koncertų organizatorius.
Menininkai prisideda savo kūrinius atiduodami į aukcionus. Pinigai už juos keliauja į tą pačią aukų dėžę.
Kito kelio tiesiog nėra
Deja, bet ne visos per tuos 3 metus išgyventos patirtys yra malonios.
„Niekaip negaliu suprasti, bet dalis augusių sovietmečiu tą laiką tebelaiko aukso amžiumi. Yra buvę gėda už tokius tautiečius, bet ką aš galiu padaryti?“ – pripažino pašnekovas.
Sunku suvokti verslininkus ar valdininkus, kurie nusifotografuoja su „TaRuta“, pasigiria socialiniuose tinkluose, bet visiškai neparemia.
Pašnekovui pikta, kai davusieji žodį prisidėti prie paramos pažado taip ir nesilaiko. O šitaip irgi nutinka.
Paklaustas, ar muzikantai nenusivils, jei per koncertą lėšų menkai surinks, juk aukojama vis mažiau ir vis rečiau, R.Ruokis atsakė, kad klausytojai ateina niekuo neįpareigoti, bet karas tebevyksta ir kito kelio kaip aukoti ukrainiečiams tiesiog nėra.
Pasipuošė tautiniais drabužiais
Koncerto klausytojai Panevėžyje išvys ir pumpėniečio Virgilijaus Navalinsko nuotraukų parodą. Jose – apie 50 akimirkų iš „TaRutos“ septynių pasirodymų skirtingose šalies vietovėse.
V.Navalinskas pasakojo, kad dar gerokai iki karo susipažino su grupės lyderiu Jevgenu Romanenko ir jo žmona Olena. Tuomet jiedu buvo atvykę į Pasvalio krašto muziejų.
Prasidėjus karui pumpėnietis sužinojo, kad rengiamas labdaros Ukrainai koncertas ir kad pasirodys „TaRuta“. V.Navalinskas nusprendė nufotografuoti bičiulių pasirodymą, ir taip prasidėjo jo savanoriška veikla.
V.Navalinskas tikino, kad per visus koncertus jaučiamas didelis klausytojų palaikymas, bet didžiausią įspūdį jam ir ukrainiečiams paliko pasirodymas Pumpėnuose, Pasvalio rajone.
„Buvo labai smagu, kad atėjo ir vaikų, ir jaunimo, ir senyvų kraštiečių, dalis jų – pasipuošę tautiniais drabužiais, netgi su vėliavomis“, – džiaugėsi vyriškis.
O jautriausia akimirka – kai grupei dainuojant paskutinę dainą salėje užgeso šviesos ir klausytojai iškėlė mobiliuosius telefonus su įjungtomis švieselėmis.
Prierašai po nuotraukomis:
1. Šovinių dėžė pagaminta iš storo, kulkų nepramušamo plieno.
2. „TaRuta“ vyksta koncertuoti kovotojams dėl Ukrainos laisvės dar nuo 2014 metų.
3. R.Ruokis įsitikinęs, kad kito kelio kaip aukoti ukrainiečiams tiesiog nėra.
4. V.Navalinskas parengė 50 nuotraukų stendą iš 7 koncertų. A.Švelnos nuotr.
5. Paskutinė „TaRutos“ pasirodymo daina Pumpėnuose nuskambėjo itin įtikinamai ir jautriai. V.Navalinsko nuotr.
6. Su rusų okupantais kariaujantis grupės gitaristas Dmitrijus Bakrijevas atsisveikina su dalinyje jį aplankiusiais bičiuliais.
7. Į „TaRutos“ koncertus bažnyčiose susirenka ypač daug žmonių, persipina muzika, jaudulys, bendrystė.
8. Prie būgnų – grupės narys Tarasas Kozakas.
„TaRutos“ feisbuko nuotr.
