Netrukus rinksime Panevėžio merą. Galima pasakyti, kad jį visam miestui išrinks kokie 7–10 tūkstančių rinkėjų, maždaug vieno mažo mikrorajono gyventojai. Kodėl taip?
Po gausybės rinkimų ir patirto nuovargio balsuoti gali ateiti mažiau nei 40 proc. rinkėjų, balsai po trupinėlį, o kam ir du, pasidalins ir gausime štai tokį rezultatą. Be to, naujasis meras dirbs tik dvejus metus. Neįdomu eiti ir balsuoti.
Vis dėlto yra apie ką kalbėti, todėl pabandysiu išryškinti kelių kandidatų silpnąsias bei stipriąsias puses.
Didžiausia staigmena buvo tai, kad kažkam pavyko intriga ir iš rinkimų buvo eliminuotas vienas stipriausių kandidatų, buvęs Seimo narys „valstietis“ D.Labanavičius. Jį ten kažkas prikalbino kažką kitą paremti, o pačiam nekovoti, nors pačiam D.Labanavičiui tokia situacija dabar gali grėsti politine mirtimi.
Pažadų ir susitarimo politikoje dažnai laikomasi tik iki kitos dienos saulėtekio, o po kelerių metų rinkėjai tos pavardės gali nebeprisiminti.
Iš kandidatų sąrašo jau dabar galima spręsti, kurie atliks pagrindinius vaidmenis, o kurie bus tik masinių scenų aktoriai, kitaip tariant, rinkimų fonas.
Tarp pagrindinių kandidatų matyčiau socialdemokratą S.Raziūną, komiteto „Atsinaujinančiam Panevėžiui“ atstovę L.Masiliūnienę ir konservatorių I.Gaižiūną. Jų galimybes ir aptarsime.
Dėl S.Raziūno viskas kaip ir aišku. Jo sėkmę 90 proc. galėtų nulemti partijos populiarumas. Nors po Seimo rinkimų skandalų buvo daugiau nei darbų, rinkėjų apklausos socialdemokratams yra vis dar palankios.
Daug metų S.Raziūnas dirba vadovo darbą sporto organizacijoje, patirties yra sukaupęs, irklavimo sporto meistras, ilgametis partijos narys, tačiau politikoje beveik nesireiškė.
Tenka pastebėti, kad mero darbas pakankamai įtemptas, jam gali tekti aukoti savaitgalius ir vakarus po darbo, reiks greit įgyvendinti daug naujovių, mokytis nebebus kada, o S.Raziūnas jau keleri metai, nors dar dirba, yra pensininkas. Čia jau kaip rinkėjai pasižiūrės, yra ir daug vyresnių merų.
L.Masiliūnienė miestiečiams kažkiek gal ir žinoma, tačiau neryški. Stiprioji pusė yra tai, kad ją iškėlė buvusio mero R.Račkausko visuomeninis komitetas. Kad pati kandidatė nesijaučia esanti tikra lyderė ir pakankamai stipri, liudija faktas, jog praktiškai visose reklamose ji yra greta buvusio mero.
Rinkėjai gali net pagalvoti, kad tai L.Masiliūnienė reklamuoja R.Račkauską ir kad rinkėjai turi balsuoti už buvusį merą. Jo pavardės biuletenyje neradę panevėžiečiai gali gerokai sutrikti.
Stiprioji L.Masiliūnienės pusė, kad ji gali daug kalbėti apie tai, jog padaryti geri darbai yra ir jos nuopelnas, tą patį sakys ir buvęs meras. Rinkimų kampanijoje jie gali sėkmingai panaudoti ir tai, kad miesto taryboje absoliuti dauguma priklauso jų komitetui, todėl atėjusiam merui iš šalies gali būti sunku susitarti. Tačiau toks gąsdinimas nebūtinai yra tiesa – mero galios labai plačios.
Per praėjusius Seimo rinkimus tuometis meras R.Račkauskas taip pat aktyviai rėmė ir ragino visus balsuoti už valstiečių kandidatus, tačiau abiejose miesto rinkimų apygardose R.Karbauskio valstiečių kandidatai net nepateko į antrąjį turą. Kodėl rinkėjai turėtų eksmero raginimu pasitikėti dabar ir balsuoti už L.Masiliūnienę?
Ne vienas kaip kliuvinį laimėti šiai politikei bus linkęs priminti tai, kad ją aktyviai remia ir yra jos bendramintis už korupcinius nusikaltimus nuteistas buvęs meras R.Račkauskas. Aš negalėčiau šio fakto priskirti prie didelio kliuvinio.
Pati byla ir teismų maratonas yra žinomi jau keletą metų, tačiau tai nesutrukdė R.Račkauskui laimėti mero rinkimų. Patinka tai ar ne, tačiau toks rinkėjų požiūris egzistuoja ir jų valios paveikti neturėtų.
Bloga žinia L.Masiliūnienei yra tai, kad miesto rinkėjai niekuomet nei į Seimą, nei į mero pareigas tiesioginiuose rinkimuose nerenka moters. Buvo tik vienas atvejis, kai Seimo nare tapo niekam nepažįstama A.Valinsko partijos narė iš Vilniaus. Bet tai buvo išimtis, kurią nulėmė didžiulė A.Valinsko sukelta banga.
Žinoma, negalima visiškai atmesti, kad L.Masiliūnienei gali pavykti įtvirtinti naujas tendencijas ir savo pavyzdžiu praskinti moterims kelią į didžiąją politiką.
Aptariant konservatoriaus I.Gaižiūno galimybes, kaip stipriąją jo pusę galima įvardyti tai, kad jis, nors ir palyginti jaunas, patirties aukščiausiame valstybės tarnybos poste turi daugiausia iš visų kandidatų į merus.
Keletą metų I.Gaižiūnas dirbo švietimo, mokslo ir sporto viceministru, o paskutinį pusmetį tvarkėsi ministerijoje kaip ministras, nes taip buvo susiklosčiusios aplinkybės.
Dešinėje politinio spektro pusėje I.Gaižiūnas yra praktiškai vienas stiprus kandidatas, todėl beveik visi dešiniųjų simpatikų balsai gali sukristi į jo taupyklę. Menkas rinkėjų aktyvumas (konservatoriams tai išeina į naudą) dar labiau padidintų I.Gaižiūno galimybes prasibrauti į finalą.
Dešinėje pusėje esantys liberalai irgi iškėlė savo kandidatą, tačiau jau per Seimo rinkimus jis pasirodė silpnokai, todėl mero rinkimuose tikėtis kitokio rezultato būtų sunku.
I.Gaižiūno galimybes gali mažinti priklausymas konservatoriams. Nedaug laiko dar praėjo nuo Seimo rinkimų, kuomet buvo sukelta neigiama banga šios partijos kandidatų atžvilgiu, tai suveikė, ir toji banga tikriausiai dar nėra atslūgusi.
Tuo tarpu kairiųjų ir populistinių partijų pusėje kandidatų į merus yra kur kas daugiau, todėl prognozuoti, kuris iš jų gali patekti į antrąjį turą, būtų sunku. Dėl jau aptartų aplinkybių kairėje ir populistų pusėje aš statyčiau už S.Raziūną ir L.Masiliūnienę, o priešingoje – I.Gaižiūną.