Vaikystę leido Žemaitijoje
„Pirmuosius kartus į Ukrainą nuvykęs ir pamatęs okupantų baisybes bei taikių gyventojų kančias supratau, kad privalau Kyjivui padėti, nes nenoriu, kad tie patys užpuolikai ateitų gąsdinti mano anūkų“, – sakė vyriškis. Gundaras apgailestavo, kad nemoka lietuviškai, mat iš Mažeikių rajono kilęs tėvas, kuris per karinę tarnybą Rygoje įsimylėjo jo mamą latvę ir ten pasiliko, jo nemokė. Kai vasarą vaikystėje viešėdavo pas senelius, tai senelis irgi bendravo su juo laviškai, nes prieškariu uždarbiavo Liepojoje ir buvo išmokęs kalbą.
Lėšas renka per akcijas
G.Vyšnauskis papasakojo, jog Lat-vijoje parama Ukrainai išsivystė spontaniškai ir kiek kitaip nei Lietuvoje. Čia nebuvo vienos stiprios organizacijos, tokios kaip „Geltona / Mėlyna“ Lietuvoje, kuri paramą vežė nuo 2014 metų. Tačiau Latvijoje nuo 2003-iųjų veikia įmonė „Ziedot.lv“, kuri vienu metu skelbia daugybę lėšų rinkimo akcijų ir pinigus perveda jas sugalvojusioms organizacijoms. 2022 metų vasarį kilus karui, „Ziedot.lv“ ėmė reklamuoti paramą Ukrainai vežančias organizacijas ir rinko šioms lėšas.
Pavyzdžiui, organizacija „Stand with Ukraine“ per „Ziedot.lv“ paskelbė 29 skirtingas lėšų rinkimo Ukrainai akcijas ir gavo daugiau kaip tris milijonus eurų. Ji prašo aukoti karinei formuotei „Azov“, sugriautai vaikų ligoninei „Achmadit“, skraidyklėms ir planšetėms pirkti Černigovo regiono moksleiviams, paramai galūnių netekusiems kariams ir kt.
Daugiau kaip puse milijono per „Ziedot.lv“ buvo paremta organizacija „Twiterakonvojs“, kuri užsiėmė vien mašinų kariams vežimu. Ši organizacija karo pradžioje paragino tautiečius dovanoti frontui mašinas, ir Latvijos žmonės atidavė jai apie pustrečio tūkstančio mašinų. Dar 400 automobilių šiai organizacijai perdavė teismai, konfiskavę juos iš vairuotojų, kurių kraujyje buvo nustatyta daugiau kaip pusantros promilės alkoholio.
Parama – beveik už šešis milijonus eurų
G.Vyšnauskis daugiausia mašinų vežė būtent „Twiterakonvojs“ prašymu, tačiau pastaruoju metu vis dažniau gabena ir „Ganta fonds“ automobilius. Tą kartą Gundaras su bičiuliais atvežė septynias greitosios pagalbos, dvi lengvąsias, vieną sunkvežimį ir vieną stomatologijos kabinetą ant ratų.
„Ukrainai paramą vežti nusprendžiau antrąją karo dieną – 2022 metų vasario 25-ąją. Supratau, kad negaliu stovėti šone, kad sužlugsiu kaip žmogus, jei ignoruosiu vidinį savo balsą, sakantį, kad privalau padėti“, – kalbėjo keturiasdešimtmetis „Ganta Fonds“ įkūrėjas Artūras Kristlibis.
Logistikos įmonėje dirbęs vaikinas pagalvojo, kad savo žinias, kaip gabenti krovinius, tvarkyti dokumentus ir deklaruoti, gali panaudoti vežant paramą į Ukrainą. Fondą įkūrė kartu su trejais metais vyresniu ir taip pat logistikos srityje dirbusiu Aigaru Losu.
„Per pustrečių metų paramos nuvežėme beveik už šešis milijonus eurų, ją gabename į 65 vietoves. Vežame reikalingus daiktus tiek civiliams, tiek kariams. Esame viena iš didesnių tokios rūšies organizacijų Latvijoje“, – aiškino Aigaras.
Fondas yra sutelkęs apie pusšimtį aktyvistų, turi užmezgęs gerus ryšius su emigracijoje gyvenančiais latviais bei Šiaurės Airijos organizacija „MedAid4Kids“. Pastaroji kas mėnesį duoda medicinos priemonių konteinerį bei kitokių reikmenų, kuriuos reikia patiems atsigabenti ir atskirti tinkamus vežti į Ukrainą.
Atsivežti reikia ir iš vieno Švedijos fondo, kuriam vadovauja emigrantas rygietis.
Paramos fondai bendradarbiauja
36 metų rygietė, dviejų paauglių mama Gunita Lazdina dovanotą mašiną į Ukrainą nuvairavo jau dvyliktą kartą, o 49 metų Uogrės miestelio gyventojas Renaras Kurlovskis tokių kelionių apturėjo jau per šimtą ir yra paramos gabenimo rekordininkas Latvijoje.
Inžinieriaus mokslus baigęs ir nuosavą įmonę turintis Renaras pagalbą vežti į Kyjivą pradėjo prieš dešimtmetį, vos kilus karui Donbase.
„Keturiolika metų tarnavau Latvijos kariuomenėje jūreiviu, du kartus dalyvavau misijose Kosove, kur susibičiuliavau su vienu taikdariu ukrainiečiu. 2014 metais kilus karui Donbase susirašėm, o sužinojęs, ko trūksta, nusprendžiau padėti ir ėmiau rinkti paramą bei ją vežti, nes tuo metu buvau savanorių šaulių organizacijos „Zemessardze“ narys“, – pasakojo Renaras.
„Ganta fonds“ bendradarbiauja su lietuvišku paramos fondu „Pagalbos sparnas“, ir tą kartą abi organizacijos į Kyjivą per Lenkiją vyko vienoje kolonoje.
„Pagalbos sparno“ mašinų priekyje važiavo fondo įkūrėjas Algirdas Stonys – vienos didžiausių bei pažangiausių Lietuvos IT kompanijų „TeleSoftas“ vadovas.
Lietuviškas fondas įsikūrė gerokai anksčiau nei latvių, nes paramą Ukrainai pradėjo vežti dar 2014 metais. Fondo veikloje susivienijo 3 didžiausios Lietuvos IT įmonės – NFQ, „HomeToGo“ ir „TeleSoftas“, todėl „Pagalbos sparnas“ kaip paramą veža ir savo pačių gaminamą įrangą. Šį kartą buvo nugabenta 120 naujos kartos modernių skraidyklių, o vėliau jų bus padovanota dar 800.
„Palaikome ryšį ir su vienu Estijos paramos fondu, nepaprastai džiaugiuosi, kad padedant Ukrainai Baltijos šalys esame vieningos“, – sakė A.Stonys.
Prierašai po nuotraukomis:
1. Gundaras Vyšnauskis (dešinėje) ir Renaras Kurlovskis yra paramos Ukrainai nugabenimo rekordininkai.
2. 36 metų rygietė, dviejų paauglių dukterų mama Gunita Lazdina į Ukrainą vyko dvyliktą kartą.
3. Aigaras Los perduoda greitosios pagalbos mašinų raktelius fronto kariams.
4. Visi šie latviai su parama kariams nuolat vyksta į Ukrainą.
E.Butrimo nuotraukos
