Pasaulio čempiono nepabūgo
Šventėms pasibaigus šalies dziudo čempionas 28 metų panevėžietis Mantas Klimašauskas vėl lieja prakaitą sporto salėje, o patarimus jam dalija tėvai treneriai Ieva ir Vidas Klimašauskai.
Neužsisėdėti namuose vaikiną gena gyvenimo tikslas – po dvejų metų vyksiančios Paryžiaus olimpinės žaidynės. Sportininkas tiki, kad yra pajėgus svajonę paversti realybe.
„Prieš koronaviruso pandemiją treniruočių stovyklose užsienyje pamačiau, kad varžytis galima su visais. Teko kovoti ir su pasaulio čempionu, sekėsi visai neblogai“, – kalbėjo M.Klimašauskas.
Kelialapius į Paryžių gaus tik po 32 atskirų svorio kategorijų atletus, geriausiai pasirodžiusius atrankos turnyruose. Į vieną iš jų Portugalijoje sausio gale planuoja vykti ir Mantas.
Svorio kategorijoje iki 90 kilogramų besivaržantis panevėžietis prieš Kalėdas trečiąsyk tapo šalies čempionu. Jo sąskaitoje dar yra po 2 sidabro ir bronzos medalius, 2 kaimyninės Latvijos čempiono titulai bei daugybė jaunių ir jaunimo grupėse iškovotų apdovanojimų.
Kito pasirinkimo neturėjo
M.Klimašauskas prisimena, kad užsiimti dziudo pradėjo būdamas vos šešerių, tačiau rimtai treniruojasi maždaug 8–9 metus.
„Tiesiog neturėjau kito pasirinkimo, tik dziudo, nes abu tėvai yra šios sporto šakos treneriai, –
juokiasi vaikinas. – Iki 12 metų nenorėjau sportuoti, bet paskui persilaužiau. Smagu ne tik dalyvauti varžybose, sportas suteikia galimybę aplankyti užsienio šalis.“
M.Klimašauskas septynerius metus sportavo Vilniuje pas trenerį Algį Mečkovskį kartu su Tokijo paralimpinių žaidynių prizininku Osvaldu Bareikiu.
Vilniaus kolegijoje įgijęs transporto logistikos specialybę panevėžietis nutarė grįžti į gimtąjį miestą. Ne tik sportuoti, bet ir treniruoti vaikų. Trenerio duonos jis jau ragavo pavaduodamas tėvus.
Per koronaviruso pandemiją, kai sporto varžybos nevyko, Mantas buvo išvykęs į Norvegiją užsidirbti pinigų, pernai vasarą grįžęs vėl pradėjo sportuoti.
Trumpam pristabdyti sportinę karjerą vaikinas nutarė ne tik dėl koronos – kilus konfliktui šalies dziudo bendruomenėje, panevėžiečiui teko praleisti porą šalies čempionatų.
Pinigai – iš tėvo kišenės
Sportininko treneris ir tėvas V.Klimašauskas tiki, kad sūnus pajėgus iškovoti olimpinį kelialapį.
„Mamai nepavyko patekti į olimpiadą, dabar bandys sūnus. Mantas labai stiprus fiziškai, technika irgi gera“, – kalbėjo treneris.
Pasak V.Klimašausko, daug kas priklausys ir nuo finansavimo bei treniruočių sąlygų, nes siaučiant koronavirusui užsidarė treniruočių stovyklos užsienyje, trūksta varžybų.
Trenerio skaičiavimais, aukštų rezultatų siekiančiam vienam sportininkui metams reikia bent 60 tūkst. eurų, o užpernai visa Panevėžio dziudo federacija iš miesto savivaldybės gavo lašą jūroje – vos 2,6 tūkst. eurų.
„Mantas sportuoja profesionaliai, kol kas nedirba, o valgyti reikia, viskas iš tėvo kišenės“, – teigė V.Klimašauskas. Iš savo kišenės treneris skyrė ir premijas šalies dziudo čempionate medalius iškovojusiems atletams – ne tik sūnui, bet ir kitiems savo auklėtiniams.
Siūlo ne svajoti, o mąstyti
Praeityje žinoma dziudo sporto meistrė I.Klimašauskienė abejoja sūnaus galimybėmis kovoti ant Paryžiaus olimpinio tatamio.
„Pasvajoti galima, bet reikia galvoti realiai. Mūsų sportininkai jau vėluoja į šitą traukinį, ypač įvertinus pandemiją ir visą šalies sporto politiką. Žinoma, daug kas priklauso nuo paties žmogaus apsisprendimo ir entuziazmo“, – teigė buvusi sportininkė.
Pasak pašnekovės, šalyje sportas prižiūrimas, kol vaikui sukanka 18 metų, o suaugę sportininkai tampa nelabai kam reikalingi: federacijos rūpinasi 1–2 atletais, o klubai turi per mažai lėšų, kad išugdytų olimpiečius.
Panevėžio Raimundo Sargūno sporto gimnazijos dziudo trenerė sakė, kad ir kaip su kolegomis rašo programas aukšto meistriškumo sportininkams ugdyti, metams gauna vos 26–28 tūkst. eurų.
„Tai – beveik vienos kelionės ar stovyklos pinigai. Suaugęs sportininkas turi gauti nuolatinį atlygį už profesionalų darbą“, – teigė I.Klimašauskienė.
Užaugino sporto salėje
„Bandėme Mantą vesti ir į pramoginius šokius, bet nerodė didelio susižavėjimo. Man irgi buvo patogiau, kai per treniruotes jis būdavo šalia manęs.
Mantas augo sporto salėje ir po truputį buvo pratinamas prie dziudo. Matėsi jo įgimti gabumai, palaipsniui stiprėjo charakteris. Nebuvo taip, kad iš pat pradžių jam viskas eitųsi sklandžiai, turėjo įdėti pastangų, kol iškovojo šalies čempiono titulą, nes tarp vyrų visada didesnė konkurencija“, – kalbėjo čempiono mama.
Daug metų jaunuosius sportininkus ugdanti trenerė kvietė vaikus išbandyti ne tik dziudo, bet ir kitas kovines sporto šakas, suteikiančias dvasinį ir fizinį pajėgumą.
„Kad berniukai ne moteriškėtų, o vyriškėtų, pirmiausia turi susipažinti su dvikovų sporto šakomis“, – įsitikinusi I.Klimašauskienė.
Į olimpiadą taip ir nenuvyko
Per savo ilgą sportinę karjerą I.Klimašauskienė tapo daugkartine šalies dziudo čempione, iškovojo pasaulio sambo čempionės ir vicečempionės titulus, du Europos sambo pirmenybių sidabro medalius, tačiau olimpinės žaidynės jai liko tik svajonėse.
„Ne kartą buvau labai arti olimpiados, bet taip ir nepavyko ten nuvykti. Pritrūkdavo arba reitingo taškų, arba užkulisiniai drumsti vandenys užtverdavo kelią“, – apgailestavo panevėžietė.
Realiausia galimybė vykti į žaidynes I.Klimašauskienei buvo atsiradusi prieš 1992 metų Barselonos olimpiadą, Lietuvai atkūrus nepriklausomybę.
„Į žaidynes galėjo vykti tik vienas lietuvis dziudo atstovas, buvome du realūs kandidatai – aš ir vienas vyras sportininkas, bet staiga iš kažkur atsirado trečias, neturėjęs aukštų pasiekimų. Federacijoje tada už jį ir nubalsavo“, – skaudulio nepamiršta I.Klimašauskienė.
Prierašai po nuotraukomis:
1. I.Klimašauskienė patenkinta, kad sūnus seka jos pėdomis.
2. V.Klimašauskas tiki, kad Mantas gali iškovoti olimpinį kelialapį.
3. Kas nugalės: tituluotoji mama I.Klimašauskienė ar šalies dziudo žvaigžde jau tapęs jos sūnus Mantas?
4. 5. 6. 7.Išklausęs tėvo ir trenerio nurodymų, M.Klimašauskas kibo į darbą, įvairiais veiksmais treniruočių partnerį guldydamas ant tatamio.
A.Švelnos nuotraukos
