„Garso“ gynėjų gretos tik gausėja – palaiko juos vis daugiau žmonių. Tai liudija ir piketas.
Bet kas čia dabar? Policija atšvilpia net keturiais ekipažais, iškart blokuoja kelią tarp piketuotojų ir žiūrovų, ima tikrinti dokumentus, varo skirstytis.
Ar taip turi demonstruoti savo galią viešosios tvarkos saugotojai, jeigu akivaizdu, kad čia susirinkę tik nė musės nuskriausti negalintys inteligentai?
Kitą dieną atsitokėjusi po piketo policija jau suokia, kad nieko nevaikė, nors filmuoti kadrai internete liudija jos melą.
Bijau, kad jeigu ne piketo sostinėje už Navalną pavyzdys, kai ten policijos net nebuvo matyti, panevėžiečiai aktyvistai būtų kur kas labiau nukentėję. Geriausiu pretekstu policijai būtų buvęs karantinas – vis tiek būtų suradę prie ko prisikabinti. Dabar gi Vilnius akis bado.
Policija demokratinėje valstybėje negali tarnauti vietos valdžiai, jai įsakymų negali duoti miesto meras, tuo labiau – už korupcinius nusikaltimus teisiamas meras. Tačiau tai, kas užvakar dėjosi pikete, leidžia nujausti, kad veikta ranka rankon.
Prieš keletą metų tuometis miesto policijos viršininkas Sabonis „nepasididžiavo“ – puotavo kartu su kitais išskirtiniais asmenimis mero surengtame naujametiniame baliuje. Aukštam pareigūnui netrukdė tai, kad jau tada Račkauskas figūravo bylose kaip įtariamasis sunkiais nusikaltimais, o vietos, kurioje vyko tas balius, šeimininkė – jau nuteista ne už vieną nusikaltimą.
Ar dabartinis policijos vadovas Bobinas irgi jau laukia geresnių laikų, kai miesto grietinėlei meras vėl galės rengti prašmatnius balius?
Ir dar. Per šį piketą minioje nuolat buvo girdėti pasibaisėjimo šūksniai, situacijos Panevėžyje prilyginimas Baltarusijai.
Toks mąstymas neteisingas, nes režimo su demokratija sulyginti neįmanoma. Tai mums galėtų patvirtinti kiekvienas nukentėjęs baltarusis, o ir patys sovietmečio dar nepamiršome.
Tačiau apie demokratijos grimasas kalbėti galime ir privalome. Jų dabar Panevėžyje, kai teisiamo mero rankose sutelkta didelė valdžia, sočiai.