Kaip verda „kirvio sriubą“
Biržiečiai ir svečiai galėjo patys pamatyti, kaip Biržų senamiestyje dirba archeologai, apžiūrėti radinius ir net patys paėmę į rankas mentelę įsitikinti, koks kruopštus yra archeologų darbas. Visus smalsuolius į išties įdomias senovės paieškas pakvietė Biržų krašto muziejus „Sėla“, pirmą kartą įsiliejęs į Europos archeologijos dienų renginį.
Pilies arsenalo restauravimo dirbtuvėse restauratorė Olvena Čepinskienė demonstravo archeologų radinius prieš ir po restauravimo bei pasakojo apie ilgą restauravimo procesą. Jo trukmė priklauso nuo radinio būklės. Restauratorė kai kuriuos radinius kasdien deda į puodą ir verda „kirvio sriubą“. Procesas trunka dvi savaites. Ir vis tikrinama, ar dar yra chloridų, nes jie šalinami virinant. Po to radiniai dedami į krosnį drėgmei pašalinti, tuomet įtrinami tanino tirpalu, vėl šaunami į krosnį, tuomet kelias valandas laikomi vaško lydale, dengiami vaško danga ir – į saugyklą.
Biržiečiai restauratorės klausė patarimo, kaip restauruoti seną arbatinuką, dalijosi savo restauravimo patirtimi bei uždavė begalę kitų klausimų.
Tądien muziejaus lankytojams atsivėrė ir archeologinių radinių saugyklos durys. Čia lankytojų laukė muziejininkai Povilas Variakojis ir Aistė Šinkevičienė. Muziejininkas Povilas demonstravo ir pasakojo apie išskirtinius Biržų krašto archeologinius radinius, kurie datuojami nuo III–I tūkst. prieš Kristų. Buvo galima apžiūrėti Muoriškių pilkapio radinius, išskirtinį treliažo raštais puoštą koklį iš Papilio dvarvietės, koklius iš Mantagailiškio dvaro bei Biržų piliavietėje rastus ir restauruotus koklius.
Išlydyti bronzą – tai kaip pakilti į kosmosą
Pilies kieme muziejininkė Lina Kuncytė taip pat pasakojo apie archeologinius radinius ir kvietė patiems išbandyti archeologo darbą. Tai ypač žavėjo vaikus, kurie smėlio dėžėse radę puodo šukę, koklio ar titnago gabalėlį netvėrė džiaugsmu. Muziejininkė smėlio dėžėje paslėpė ir šiuolaikinį šaukštą, tačiau smalsių mažųjų archeologų apgauti nepavyko. Jie kaipmat nustatė, kad daiktas dabartinis. Puikiai vaikams pavyko atskirti ir kitų radinių replikas nuo originalų.
Vaikams muziejininkė taip pat siūlė sudėlioti radinių bei muziejaus eksponatų paveikslėlius pagal laikmetį: priešistorę, pirmosios ir antrosios pilies laikotarpius. Šis smagus ir žinių suteikiantis žaidimas patiko ne tik vaikams, bet ir suaugusiesiems.
Pilies kieme Rokiškio tautodailininkų asociacijos narys, edukologas Igoris Skripka demonstravo senovinę metalo liejimo technologiją. Anot meistro, tais laikais išlydyti bronzą buvo tas pats, kaip pakilti į kosmosą. Mat dumplėmis išgauti metalui lydyti reikalingą temperatūrą buvo neįtikėtinai sunkus darbas. I.Skripka demonstravo, kaip išlieti ietigalį.
Paprastai metalo lydymo procesas demonstruojamas molinėje krosnyje, tačiau tokį transportuoti nėra galimybių, todėl meistras lydymo procesą demonstravo savadarbėje krosnelėje. Išlydytas metalas pilamas į kalkakmenyje išpjautą formą. Kad iš dviejų kalkakmenių padaryta forma neišsiskirtų, ji laikoma smėlyje.
Vilties vis dar turi
Šiuo metu Biržuose – pats viešųjų erdvių rekonstrukcijos įkarštis. Kadangi darbai vyksta senamiesčio zonoje, pirmiausia atliekami archeologiniai tyrimai. Kas anksčiau buvo Juliaus Janonio aikštės vietoje, prie dabartinio Kultūros centro ar buvusios estrados teritorijoje prie Evangelikų reformatų bažnyčios? O kas slėpėsi Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios klebonijos vietoje ar priešpilyje? Biržiečių smalsumas savo miesto istorijai neišblėsta niekada. Sužinoti, kokias paslaptis atskleidė archeologai, susirinko didelis kaitros nepabūgusių miestiečių būrys. Apie kasinėjimus ir archeologinius radinius pasakojo archeologas Karolis Duderis.
Toje vietoje, kur anksčiau stovėjo evangelikų liuteronų bažnyčia (dabar J.Janonio aikštės žalioji zona), archeologai aptiko žmonių palaidojimus. Ten, bažnyčios šventoriuje, iki XIX a. vidurio buvo kapinaitės. Ištyrus žmonių kaulus, jie buvo perlaidoti evangelikų reformatų kapinėse J.Nastopkos gatvėje.
Archeologas Karolis Duderis susirinkusiuosius nuvedė prie atkastų pastato pamatų šalia Juliaus Janonio paminklo. Manoma, kad tai XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje statyto pastato pamatai. Archeologas apgailestavo, kad aikštėje nepavyko rasti XVII a. radinių, tačiau tikisi, jog senesnė miesto istorija atsiskleis pradėjus kasinėjimus šalia pastato, kur įsikūrusi jaunimo erdvė „Vilties šviesa“.
Archeologiniai kasinėjimai vyksta ir J.Bielinio gatvėje. K.Duderis pakvietė juos apžiūrėti. Nepaisydami alinančios kaitros, mentelėmis centimetras po centimetro archeologai atidenginėjo, manoma, čia stovėjusio XVII a. pastato fragmentus. Ar pasitvirtins lūkesčiai ir galiausiai bus rasti XVII a. radiniai, teks palūkėti. Mat ketinama jų ieškoti ir plačiau, perkasant J.Bielinio gatvę. Kol kas K.Duderis galėjo pasidžiaugti tik diržo sagtimi, kurioje pavaizduotas šv. Jurgis.
Kodėl neranda auksinių monetų?
Biržiečiai archeologo klausinėjo: ar teko rasti auksinių monetų, kur dažniausiai randama archeologinių radinių, ar tiesa, kad estrados vietoje Radvilų laikais buvo kapinės, ar tiesa, kad kapinės buvo ir klebonijos vietoje.
K.Duderis kvietė pamąstyti logiškai: auksinės monetos buvo labai kruopščiai saugomos, retas jų turėjo, tad ir rasti jų praktiškai neįmanoma. Didžiausias lobis archeologams aptikti šiukšlių duobę, kur galima rasti ir puodų šukių, ir stiklo karoliukų, ir koklių bei kitų vertingų radinių. Archeologas paneigė estrados vietoje buvus kapines: „Ant žmonių kaulų tikrai nešokome. Kapinės buvo arčiau Evangelikų reformatų bažnyčios. Galbūt dar jos galėjo būti po pylimu prie bažnyčios.“ O katalikų bažnyčios klebonijos teritorijoje buvusios katalikų kapinaitės.
Archeologiniai tyrimai visai neseniai baigėsi šalia piliavietės. Žmonėms buvo įdomu, kas tuomet buvo už pylimų, kur dabar statomi automobiliai. K.Duderis paaiškino, jog šalia pilies namai pradėti statyti jau daug vėliau. Tuomet, kai pilis atliko gynybinę funkciją, aplink pylimus buvo apšaudymo zona ir pastatų ten niekas nestatė.
Renginyje dalyvavęs Biržų rajono savivaldybės paminklosaugininkas Dalius Mikelionis visus pakvietė aplankyti rūsius, esančius „Baltosios vaistinės“ kieme. Tai XVII a. rūsiai su kryžminiais skliautais, juose čia anksčiau gyvenę ir po gaisro išsikraustę žmonės pildavo šiukšles. Dabar rūsiai išvalyti ir prieš dvejus metus paskelbti kultūros paveldo objektu.
Prierašai po nuotraukomis:
1. Senovinio stiliaus puodynėlės ir papuošalai – visuomet paklausios prekės.
2. Rokiškietis edukologas I.Skripka demonstravo senovinę metalo liejimo technologiją.
3. Biržiečiai smalsūs – pakviesti sugužėjo į paslapčių pilną kasinėjimų vietą J.Janonio aikštėje. K.Duderis (kairėje) ir komanda turėjo ką papasakoti.
4. L.Kuncytė ne tik pasakojo apie radinius, bet ir kvietė miestiečius patiems išbandyti archeologo darbą.
E.Mikelionienės nuotraukos
"Panevėžio kraštas", 2021 07 28
