ALGIMANTAS, panevėžietis
Esu fotografas, šį mėnesį man sueis 85 metai, bet namuose nesėdžiu.
Vartytis lovoje namuose negaliu, turiu judėt, nenoriu, kad nutiktų taip, kaip mano tėvukui. Jis dirbo telefonų stotyje techniku, atėjus pensijai pradirbo dar porą metų, o paskui jam liepė eiti ilsėtis namo ir užleisti vietą jaunimui iš technikumo. Tėvukas žiūrėdavo pro trečio namo aukšto langą arba į televizorių, per dvejus metus taip ir sugriuvo.
Pas mane į darbą beveik kasdien ateina pažįstami kolegos, aptariam reikalus, nueinam kavos atsigert, taip pusės dienos ir nebėr, o po pietų koks žmogus atneša nuotrauką restauruot.
Reikia judėti ir emociškai bendrauti su žmonėmis. Kalbėdamas su draugais aš pasikraunu, atnaujinu savo žinias, tai neleidžia man atsilikti nuo gyvenimo.
Visada aplankau draugų fotografijos parodas, padedu kompiuteriu pakoreguoti jų darytas nuotraukas. Kartais nueinu ir į muziejus, stiklo dirbinių ir tautodailės parodas.
Janina PAVOLIENĖ, panevėžietė
Kol žmogus dirba, tol gyvena, jeigu nebedirba – viskas baigta.
Esu jau pensinio amžiaus, laiko poilsiui netrūksta, bet reikia kuo nors užsiimti. Beveik visą gyvenimą dirbau teatre, tai ir dabar laisvalaikiu užsiimu visokiais darbeliais – puošiu lėlytes, šokėjus.
Aplankau parodas Dailės galerijoje, dažnai nueinu į teatrą, nes jis man – visas gyvenimas. Į biblioteką nevaikštau, nes turiu nemažą savąją.
ILONA, panevėžietė
Šiuo metu laiko sau skiriu labai minimaliai, nes turiu daug darbo, ypač prieš Kalėdas.
Laisvalaikiu dažniausiai pa-skaitau knygą, pamezgu, pabūnu su anūkais. Su kolegėmis lankomės įvairiuose renginiuose, Juozo Miltinio dramos teatre žiūrėjau ne vieną Aleksandro Špilevojaus spektaklį, buvau Vilniaus festivalyje „Mados infekcija“, seku visus panevėžietės drabužių dizainerės Marijos Petraitytės renginius.
Kai išeisiu į pensiją, gal ir daugiau skirsiu laiko sau, norėčiau aplankyti dar daugiau renginių. Ir savam mieste vyksta daug įdomių dalykų, tik spėk į juos vaikščioti.
IRENA, panevėžietė
Esu pensininkė, tai ir einu ar važiuoju ten, kur reikia. Dabar iš namų „Ąžuolo“ kolektyviniuose soduose dviračiu atvažiavau į savo namus mieste pasiimt naujos SIM kortelės. Bet kurjeriai nerado manęs namuose ir išvyko. Nieko tokio, nusipirksiu tą kortelę, ne karvę kainuoja.
Namie turiu šuniuką, kartu su juo einam pasivaikščiot. Į spektaklius, parodas ir muziejus retai kada nueinu.
OKSANA, panevėžietė
Aš turiu labai daug laiko ir niekur neskubu. Esu menininkė darbštuolė, gaminu blizgučius ir prisiuvu juos prie drabužių, batų, kepurių.
Apie pensiją net nesvajoju ir jos nelaukiu, o jeigu sulauksiu, išvažiuosiu gyvent į Ameriką, į Peru.
Savo laisvalaikį skiriu saviems vaikams, kartu bėgiojam miesto parke, kitose Panevėžio vietose. Einu iš paskos ten, kur vaikai veda.
Į teatrus, parodas ir muziejus nevaikštau, nes neįmanoma ten pabūti – mano vaikai labai judrūs, nenusėdi vietoje.
ROLANDAS, panevėžietis
Pensininkai labiausiai ir neturi laiko, nes jiems tam tikru laiku prasideda braziliški serialai.
Kartą tuo teko įsitikinti kirpykloje. Tąsyk kirpėja paprašė manęs palaukti 20 minučių, kad pirmiau apkirptų vieną pensinio amžiaus moterį, mat ji labai skubėjo, nes nenorėjo praleisti serialo. Sakau, gerai, aš jaunesnis, kas man tos 20 minučių.
Sunku įsivaizduoti, kaip skirsiu laiką sau išėjęs į pensiją, pirmiausia jos reikia dar sulaukti. Ir kultūra dabar nerūpi, nes vargstu dėl sulaužyto peties kaulo – po dviejų operacijų kasdien vaikštau į reabilitaciją.
MILAJA, panevėžietė
Kiekvienas žmogus turi skirti laiko sau. Esu senjorė, bet namie tikrai nesėdžiu, stengiuosi nueiti į įvairius renginius, o ypač mėgstu keliauti.
Dukart per metus vykstu į pažintinę ir poilsinę keliones, šiemet lankiausi Tunise ir Ispanijoje, Gran Kanarijos saloje.
Labai norėčiau nueiti į Juozo Miltinio teatrą, šiemet jame dar nesilankiau, nes vis nėra bilietų. Norėjau pamatyti spektaklį „Sala, kurios nėra“, bet jau antrus metus negaunu bilieto.
JONAS iš Uliūnų
Aš jau 12 metų esu pensininkas, bet lovoje dienomis negulinėju, turiu ką veikti. Kadangi gyvenu vienkiemyje, po truputį dar ūkininkauju. Turiu sodą, daržą, dėl savęs užsiauginu bulvių, burokėlių, svogūnų, kopūstų.
Dabar į Panevėžį atvažiavau, nes turėjau reikalų „Bitės“ salone. Retkarčiais, kai turiu laiko, atvykstu ir į teatrą pažiūrėti spektaklį, apsilankau kituose miesto renginiuose.
Prierašai po nuotraukomis:
Janina PAVOLIENĖ, panevėžietė.
ILONA, panevėžietė.
IRENA, panevėžietė.
OKSANA, panevėžietė.
ROLANDAS, panevėžietis.
MILAJA, panevėžietė.
JONAS iš Uliūnų.
A.Švelnos nuotraukos
