Kam pinigus ir visa kita taško mitrūs gepardai (5)

2024-10-25 19:25:45 (IP: 212.52.39.61)

Kitaip ta matelienė negali-drabstosi purvais į visas puses..visaip kaip tik įmanoma tam savo sienlaikraštyje dergia priešininkus, dengdama savo matelį..graudu..lenda visur prisidengdama tais tavo tarnais, tipo -žurnalistais..

2024-02-23 12:12:21 (IP: 46.251.59.26)

Kiek purvo ir nesuprantu dėl ko. Skaitant straipsnį atrodo nieko daugiau nėra tik neaiškus kaltinimai. Jokių faktų arba jie iškraipyti, nesuprantu kaip taip galima dergtis ir žeminti be jokio pagrindo. Likau nesupratusi, ką blogo padarė Rokiškio meras ir dėl ko nusipelnė tokios autorės nemalonės.

2024-02-23 09:28:28 (IP: 2a00:1eb8:c24f:e86e:52e:fed1:9945:9a4d)

Nu aš nebesuprantu šito laikraščio... purvasklaida ir kitų dergimas. Kodėl nieko nėra pozityvaus jame? Vien tik blogos naujienos. O šiaip tai ar bent jau esate buvusi Gerb. LIMINUTE Salų dvare prieš remontą ir po? Ar tik iš bobučių ir oponentų pasakojimų vaizdą susidariusi? Rekomenduoju nuvykti kadanors. Iniciatyvinės tik dėkoti reikia...

2024-02-22 23:11:44 (IP: 188.69.167.100)

Beveik mėnesį laiko, teko laukti malonės, kada bus įjungta galimybė komentuoti po šiuo straipsniu .Autorė ,el.paštu rašydama atsakymą į ,aukščiau eilutėje ,parašytą mano prašymą dėl teisės pasisakyti ,nenorėjo suteikti čia ,galimybės pasisakyti ,ir vis tik ,paskutinis ,,mygtukas įjungęs ,, komentarus ,buvo toks: Gavau Jūsų atsakymą dėl atsisakymo publikuoti mano atsakymo teisę, kurios neužtikrinote savo publikacijoje. Pirmiausia nesutinku su tuo, kad atsakymo teisė man prieš skelbiant Jūsų publikaciją neturėjo būti suteikta, nes neva tai leidžia daryti Jūsų publikacijos žanras. Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekse tokių išlygų nėra, jo 20 straipsnyje nurodyta: “Neigiamai kritikuojamam asmeniui visada turi būti suteikta galimybė paaiškinti, patikslinti, paneigti informaciją“. Nereikėtų prisidengti tuo neva Jūs kritikuojate merą Godeliauską ar „merų situaciją“, nes aš kreipiausi dėl Jūsų publikacijoje aprašomų tiesiogiai mane liečiančių Jūsų komentarų, dalis kurių yra faktinio pobūdžio, dalis atitinka nuomonės formatą, tačiau tai neturi jokios reikšmės, nes atsakymo teisė turi būti suteikta tiek dėl nuomonės, tiek dėl žinios, jei jos yra asmenį kritikuojančio pobūdžio, kokios jos neabejotinai yra. 1974 m. liepos 2 d. Ministrų Komiteto rezoliucija Nr. (74)66 „Dėl teisės į atsakymą – asmens pozicijos spaudos atžvilgiu“, kurios preambulėje nurodoma, kad reikia kiekvienam asmeniui suteikti tinkamas priemones apsisaugoti nuo netikslios informacijos apie jį, apsaugoti jį nuo tokios informacijos skelbimo, taip pat ir nuomonių, kurios sudaro kišimąsi į jo asmeninį gyvenimą arba pažeidžia jo orumą, garbę ar reputaciją. Rezoliucijoje taip pat nėra jokių išlygų pagal kūrinių žanrus, kurias nurodote savo atsakyme man, neva atsakymo teisės suteikti neprivaloma, jei kritikuojama komentaro formato kūrinyje. Atsakymo teisė taip pat negali būti „perkeliama“ iš kitų anksčiau Jūsų portale skelbtų kūrinių. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad bendriausia prasme kitos šalies nuomonės išklausymas prieš publikavimą yra susijęs su atsakingos žurnalistikos principų laikymusi. Tai, kad esu viešas asmuo, taip pat neatleidžia Jūsų nuo pareigos užtikrinti atsakymo teisę, nes teismų praktikoje nurodoma, kad nors „V. S. yra viešas asmuo, kurio privataus gyvenimo ribos įstatymų yra saugomos mažiau, o vieša jo asmens kritika ir (ar) šaržavimas yra toleruotini labiau nei privačių asmenų, tačiau kritikuojamam asmeniui taip pat visuomet turi būti suteikta atsakymo teisė, t. y. galimybė pasiteisinti, paaiškinti, paneigti klaidingą informaciją“. Gerbiu Jūsų publikacijos žanrą – komentarą ir nekvestionuoju, kad turite teisę analizuoti ir kritikuoti mane kaip politikę, tačiau žurnalistiniai principai įpareigoja Jus pateikti ir mano požiūrį į kritikuojamuosius aspektus, ko nepadarėte, todėl prašiau ir prašau Jūsų tą padaryti, kad ir vėliau. Galėčiau tą padaryti ir pati, jei po Jūsų komentaru būtų galimybė neanonimiškai pakomentuoti, bet turbūt neatsitiktinai galimybės pakomentuoti (priešingai nei po kitais komentarais) po šia publikacija nėra. Labai nesinorėtų kreiptis į Visuomenės informavimo etikos komisiją, kuri galėtų paaiškinti, kad atsakymo teisė visgi turi būti suteikta ir viešam asmeniui, ir publikacijoje, kuri yra komentaro žanro, juolab kad, kaip ir rašiau, Jūsų komentare yra ir tiesiog netikslių faktinio pobūdžio teiginių. Dėl šios priežasties prašau „atidaryti“ po publikacija komentavimo skiltį arba paskelbti mano Jums atsiųstą atsakymo teisę. Jei kažko nežinau, nurodykite man teismų praktiką, kuri „atleidžia“ Jus nuo atsakymo teisės man suteikimo. Dėl Jūsų interviu pasiūlymo – mielai, tik bėda, kad dėl Jūsų viešųjų ir privačių interesų konflikto (matau, kad norite nelabai sąžiningai pakritikuoti savo sutuoktinio politinius oponentus ir tuo pačiu dėtis objektyvia žurnaliste) neturiu pagrindo Jumis pasitikėti, todėl neprieštarauju, kad atsiųstumėte norimus man užduoti klausimus, į kuriuos atsakyčiau, su sąlyga, kad pateiktumėte nekoreguotas mano mintis po Jūsų publikacija.

2024-02-22 22:52:29 (IP: 188.69.167.100)

Straipsnyje pateikiami kritinio pobūdžio faktai, dalis kurių neatitinka tikrovės, ir kritinio pobūdžio nuomonė apie mane ir mano vadovaujamą Rokiškio tautodailininkų asociaciją, siekiant sudaryti įspūdį, kad aš pasinaudojau savo politiniu statusu asmeninei naudai gauti. Pagal Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso (toliau – ir Kodeksas) 20 straipsnį „neigiamai kritikuojamam asmeniui visada turi būti suteikta galimybė paaiškinti, patikslinti, paneigti informaciją. Jeigu tokios galimybės nėra arba asmuo atsisako pasinaudoti šia galimybe, būtina apie tai pranešti tame pačiame kūrinyje“. Pagal teismų praktiką atsakymo teisė kritikuojamam asmeniui turi būti suteikta prieš žurnalistinio kūrinio paskelbimą. Straipsnio autorė į mane dėl atsakymo teisės nesikreipė, todėl jau pažeidė Kodekso 20 straipsnį. Mano manymu, Straipsnyje padaryta ir kitų Kodekso straipsnių, reguliuojančių informacijos tikslumo, nešališkumo, objektyvumo, nuomonių įvairovės principus, pažeidimų. Straipsnyje pateikta informacija apie mane, Birutę Dapkienę, bei mano vadovaujamos Rokiškio tautodailininkų asociacijos vykdomą projektą ,,Salų dvaro rūmai kultūros ir laisvalaikio rezidencija“, kurioje yra neatitinkančių tikrovės faktinio pobūdžio teiginių, informacija pateikiama tendencingai ir šališkai, siekiant sukurti įspūdį, kad mano vadovaujamos asociacijos veikla Salų dvare yra mano verslas, kuriuo siekiu asmeninių turtinių tikslų, o šios veiklos vystymui tariamai pasinaudojau savo politiniais ryšiais. Straipsnyje apie mane ir Salų dvare vykdomas veiklas pateikiama aiškiai klaidingi faktinio pobūdžio teiginiai: „Štai jo partietė Dapkienė greičiau į ratus kaip ponia maloningai bus mestelėta. Pripažinkime, ši moteris neeilinės energijos ir darbštumo, bet gyvenime, žinome, ne kiekviena ir dar labiau apdovanota nusipelno tokios sėkmės – gauti tooookią milijoninę investiciją verslui. Žinau, tiek Godeliauskas, tiek Dapkienė mane iškart pataisys – pinigus iš savivaldybės biudžeto tarybos valia gavo ne ji, o tautodailininkų organizacija, kuriai ji vadovauja, ir čia joks verslas, o tik nepelno siekiančios organizacijos kultūrinė veikla kilniaširdiškai atveriant Salų krašto svečiams praeities lobius. Viena yra teorija, o kita – praktika”. Pirmiausia pažymėtina, kad Salų dvaras yra Rokiškio rajono savivaldybės nuosavybė, todėl savivaldybė skyrė projektines lėšas ne man ar mano vadovaujamai asociacijai, bet jai nuosavybės teise priklausančiam turtui išsaugoti, todėl teiginys neva „pinigus iš savivaldybės biudžeto tarybos valia gavo tautodailininkų organizacija” yra neatitinkantis tikrovės. Antra, esu samdoma Rokiškio tautodailininkų asociacijos, kuri vykdo projektą ,,Salų dvaro rūmai kultūros ir laisvalaikio rezidencija“, vadovė, tačiau nei pati asociacija, būdama viešuoju juridiniu asmeniu, kuris yra ne pelno organizacija ir gauto pelno negali skirstyti savo steigėjams ar nariams, nei juo labiau aš kaip asociacijos vadovė nei tiesiogiai, nei netiesiogiai negaliu iš Salų dvaro veiklos turėti jokios asmeninės turtinės naudos. Kaip matyti iš viešai skelbiamų ataskaitų, asociacijos veikla yra nuostolinga. Mano kaip asociacijos vadovės atlyginimas, taigi ir pajamos iš šio „verslo“ yra apie 350 Eur per mėnesį, tuo tarpu tiek aš, tiek mano sutuoktinis esame suteikę beprocenčių paskolų asociacijai iš savo asmeninių lėšų Salų dvaro veikloms įgyvendinti, nes nuoširdžiai tikiu, kad galime pasidalinti savo darbu per gyvenimą uždirbtomis lėšomis, ir norime bei turime galimybių prisidėti prie krašto puoselėjimo. Trečia, Straipsnyje, siekiant įteigti, neva pasinaudojau savo politiniu statusu Salų dvarui gaunant savivaldybės lėšų, nurodoma: „Paprastai paveldui išsaugoti, kultūrai puoselėti ieškoma europinių pinigų, savivaldybės tik prisideda, o čia – atvirkščiai. Paprastai visi dvarų remontai valdžios yra daromi dar neįsileidus jokių nuomininkų arba patys nuomininkai juos darosi, o čia atvirkščiai – jiems jau atėjus“. Šiuo aspektu pabrėžtina, kad savivaldybė skirdavo lėšų Salų dvaro remontui nuo 2016 metų. 2021 m. Ekonomikos ir inovacijų ministerija skyrė 145 000 Eur iš viešosios turizmo ir poilsio infrastruktūros programos atlikti Salų dvaro vidaus patalpų tvarkybos darbams. 2021-2023 metais savivaldybė skyrė 862 440 Eur tęstiniams darbams pagal projektą „Salų dvaro sodybos rūmų pritaikymas kultūriniam turizmui“, ir skyrė juos ne Rokiškio tautodailininkų asociacijai, bet savo, t. y. savivaldybės turto išsaugojimui. Dėl pretenzijos, kad paprastai kultūros paveldui ieškoma europinių pinigų, pažymime, kad asociacija parengė projektą „Salų dvaro kūrybos ir laisvalaikio rezidencija“, dalyvavo konkurse ir per Rokiškio rajono vietos veiklos grupę gavo 85 000 Eur europinės paramos, todėl privalėjo nepertraukiamai vykdyti įsipareigotas veiklas, kurios dėl savivaldybės vykdomo remonto buvo labai apsunkintos ir nuostolingos. Jei nuomos konkurso metu būtume žinoję, kad mūsų veiklos Salų dvare bus taip apsunkintos (veiklas vykdėme dulkėse, tarp pastolių ir statybininkų), apskritai nebūtume dalyvavę nuomos konkurse, todėl pretenzija apie tariamą iš savivaldybės asociacijai ar man skirtą naudą tiesiog nepagrįsta. Papildomai paminėsiu, kad Salų dvaro nuomos konkurso metu nebuvau Rokiškio rajono tarybos narė, nesu nei Lietuvos socialdemokratų partijos, nei visuomeninio rinkimų komiteto „Vieningi su Ramūnu Godeliausku“ narė, konkurso metu apskritai nedalyvavau politinėje veikloje. Ketvirta, bendram asociacijos ir mano veiklos ir pastangų Salų dvare sumenkinimui Straipsnio autorė pateikia ir neaišku kuo paremtą samprotavimą: „kažkaip tie svečiai Salų dvare mato šeimininkaujant kone vieną Dapkienę ir kartais piktinasi, kad ten už visas paslaugas nuo jų devintas kailis lupamas. Dar kiti svarsto, kad tos tikros kultūros ten kaip ir gerokai mažiau negu kičo“. Suprantu, kad kiekvienas laisvas vertinti kitų veiklą, dėl jos kokybės ar turinio pasisakyti, bet tikslingai formuoti įspūdį, kad Salų dvare, kuriame „šeimininkauju“, neadekvačiai brangu, nepakankamai „kultūriška“, daug kičo, nors jokių faktinių pagrindimų tam nepateikiama, mažų mažiausiai neobjektyvu. Straipsnio autorės formuojamam naratyvui apie tariamą kultūros trūkumą Salų dvare ir jame „verslą“ darančią socialdemokratę, matyt, nebuvo paranku pažymėti, kad dar praėjusį savaitgalį 11-oje tarptautinėje turizmo ir aktyvaus laisvalaikio parodoje „Adventur 2024“ tradiciškai buvo įteikti „Turizmo sėkmingiausiųjų 2023“ apdovanojimai. Vieną „turizmo oskarais“ vadinamą vėtrungę apdovanojimuose „Turizmo sėkmingiausieji 2023“ atsiėmė būtent Salų dvaro komanda. Pabaigai norėčiau pridėti, kad Straipsnio autorė, būdama tiek UAB „Panevėžio rytas“ vadovė, tiek redaktorė, o tuo pačiu ir Seimo nario konservatoriaus Bronislovo Matelio sutuoktinė, rašydama apie sutuoktinio politinius konkurentus, neturėtų būti laikoma ir nėra nešališka žurnalistė, todėl tendencingas manęs ir kitų oponuojančių politikų juodinimas, pasinaudojant žurnalistinėmis priemonėmis, yra mažų mažiausiai neetiškas, aiškiai prasilenkiantis su žurnalistinės etikos normomis, nes žurnalistė savo viešųjų ir privačių interesų Straipsnio skaitytojams neišviešino, todėl skaitytojai ją priima ir suvokia kaip objektyvų žurnalistinį kūrinį kuriančią žurnalistę, besilaikančią žurnalistinės etikos pagrindinių principų.