Kol šeima tebedrybso lovose, orkaitėj skrudinu sumuštinius su sūriu, viena ranka maišau košę, kita pjaustau daržoves salotoms.
Iš virtuvės sklindantis varvančio ir spirgsinčio sūrio kvapas pažadina vyrus.
„Mam, ar jau valgyt?“ – apsimiegoję vienas paskui kitą šaukia sūnūs.
Tėvas atšlepsi įbedęs akis į mobilųjį, klesteli kėdėn ir grabalioja ranka po stalą, kur tie karšti sumuštiniai. Berniokai irgi panašiai pusryčiauja – snukeliai ekranuose. Dar pilnom burnom klausia, o kas bus pietums?
Šaldytuvas ištuštėjęs, šaldiklyje drykso tik akmeniu virtusi višta. Sakau, bus vištienos sriuba ir vištienos plovas.
Iš guolio išsirangęs šuo prašosi į lauką, vyrija skėsčioja rankom, juk dar pusryčiauja. Čiumpu pavadį ir bėgte, gamtiniai reikalai nelaukia.
Grįžus – vyrui sąrašą į dantis ir siunčiu prekybcentrin bei turgun. Primenu, kad žiūrėtų akcinių prekių. Pati, stačiom užkandusi, jau mazgoju vištą. Kol ta nusivarvės, dar sulakstau į vonią ir į skalbyklę sukišu tuntą marškinių bei apatinių.
Vištą nebent kirviu perkirstum, nėra laiko laukti kol atšils, taigi guldau į didžiausią puodą, beriu prieskonių – ir ant ugnies.
Plaunu ryžius, pjaustau dvi nusususias morkas, nes tik tos belikusios. Kol tai troškinasi, lekiu šveist vonios, o pakeliui sūnums duodu komandą pasikloti lovas ir imtis siurbliavimo – per savaitę šuns plaukų pilnos visos pakampės.
„Nu, mam, ir vėl! Šiandien gi išeiginė!“ – akis varto išstypėliai.
Ryžiai gatavi, troškintuvą nukaičiu, nugraibau nuo vištos putas ir bėgte su pašluoste dulkių valyt.
Vištienos sriubai reikėtų svogūno, česnako, petražolių, dar sūrio įtarkuoti, plovui irgi dar daug ko trūksta, bet išvažiavusysis apsipirkti nesirodo.
Per visus namus plyšoja muzika, išgirstu ir dulkių siurblio kauksmą, ačiū Dievui, broliai visgi siurbia kilimus.
„Mam, ar greit pietūs?“ – choru šaukia. Sako, jau baisiai išalko. Šuo irgi sekioja iš paskos, kaulija kąsnio.
Su skalbinių vonele lekiu į lauką, džiaustydama mintiju, iš ko tą sriubą pagaminti, jei verdanti višta dar padoriai neatitirpo.
Darkart prikraunu skalbyklę, o tada jau visiškai atsiduodu virtuvei. Traukiu vištą iš puodo, nes jau gerokai apvirusi, pajėgsiu supjaustyt. Paukštis garuoja ant lentos, peilis rankose ir, tradiciškai netinkamiausiu metu, suskamba telefonas. Jis kažkur miegamajame, lekiu ieškoti.
Vyrui šimtas vienas klausimas: kuriuos agurkus pirkti – pigius peraugusius akcinius ar brangesnius mažus, svogūnus paprastus ar raudonus, morkas plautas ar tiesiai iš ūkininko žemėtas? Dar su duona galvosūkis, bemielės ir visagrūdės lentynose nemato. O avižų pienas kas per daiktas, kuriame skyriuje būna?
Paaiškinus nespėju grįžti į virtuvę, vėl skambina, sako, čia žuvų rūšių išvardyta daug, ar visas pirkti? O faršą faršišką ar maltos mėsos?
Trūksta kantrybė, šaukiu į ragelį, kad greičiau suktųsi, ir išjungiu.
Kol kalbėjau, virtuvėje šis tas nutiko. Šuo, gyvulys, pasinaudojęs prie maisto gaminimo stalo pristumta kėde, žemėn nusitempė apvirtą vištą ir, išvalūzojęs po visas grindis, bando tą karštumyną graužti.
Ką čia beatimsi? Drebiu apėdas į šuns dubenį ir slysčiodama lekiu plauti riebaluotų grindų.
„Mam, ar jau pietūs?“ – šaukia atžalos.
Į vandenį, kur virė višta, suberiu plovui skirtus ryžius su morkom, pasūdau, papipirinu ir vėl dedu ant ugnies. Virtuvė gardžiai kvepia šuns dorojama mėsa.
Pilstant viralą į lėkštes grįžta ir apsipirkimų asas. Dar koridoriuje truktelėjęs nosimi sako, kad pirkinius suneš kai pavalgys, nes oi kaip gardžiai kvepia, ir, simboliškai nuskalavęs rankas, skuba prie stalo.
Sūnūs makaluoja šaukštais po sriubą ir varto akis, tėvas paragina valgyt nesivaipius ir semia pirmą šaukštą.
„Betgi čia tik vanduo, kruopos ir morkos! Kur višta?!“ – šūkteli nepatenkintas.
„Višta šitam puode, taip sakant, nusimaudė ir išėjo“, – sakau.
„Ką???“ – visi trys net nuo kėdžių sėdynes kilsteli. Tarsi bandytų įžiūrėti takelį, kuriuo višta ištipeno.
Rodau į virtuvės kampą, kur užgulęs savo pravėsusį grobį dantimis darbuojasi šuo.
Ir tuomet mane aplanko nušvitimas, išrėžiu naujas namų taisykles: jei savaitgaliais norės būti pamaitinti, privalo prisiimti visus namų tvarkymo darbus.