Kaip tai atsitiko? Ogi paprastai. Finišo tiesiojoje – valstiečių valdžios jau paskirtų europinių pinigų „įsisavinimas“, o jų atsisakyti – tabu. Tokiais klausimais visos valdžios vieningos. Ir jos dažniausiai teisios. Kaip šalis gali atsisakyti už dyką gaunamų milijonų? Tegul ir tik trijų. Todėl Vilnius ir atvirai dabar rėžia – ką nors keisti dėl „Garso“ vėlu.
O ir kam esą keisti – unikalus, visai šaliai reikšmingas kultūros projektas, tooookio žmogaus vardu pavadintas!
Bet iš sostinės žiūrint, deja, nesimato detalių. O detalėse – nelabasis slepiasi.
Račkauskas viską jau seniai apskaičiavo. Dar prieš imdamasis šios užmačios, jis aiškiai žinojo, kad reikia pradėti nuo europinių pinigų ir tam pasiūlyti gerą idėją. Apsilankius Daugpilyje ir kitiems gudročiams pakuždėjus, atsirado ir idėja – reikia Panevėžiui savojo Rothko. Surado, tegul ir gerokai menkesnį, dargi bjauriu skandalu nuskambėjusį – Eidrigevičių.
Tolesnė europinių pinigų paėmimo sąlyga – ne naujos statybos, o kultūrinio pastato rekonstrukcija. Kokį pastatą Panevėžyje rekonstrukcijos būdu galima griauti? Peržvelgė visus – aha, yra tik vienas tinkamas – „Garsas“, sovietinis.
Račkauskas neapskaičiavo tik vieno – kad kils nemaža jau į mūsų paveldą įaugusio pastato gynėjų banga. Bet Račkauskas būtų ne Račkauskas, kad su tokiais mažutėliais cegotųsi. Šuo loja, o karavanas eina!
Tiesa, lengva jam nebuvo. Ir tie 4 tūkst. gynėjų parašų, ir kreipimaisi į prokuratūrą, kitas instancijas. Rodomi nusižengimai projektuose akis badė tiek, kad visaip besiraitanti statybų inspekcija jau nebeturėjo kur dėtis – stenėdama savivaldybę į teismą padavė.
Bet tada vėl suveikė „antgamtinės“ jėgos – statybų inspekcija sulaukė savivaldybės parūpintos esą nepriklausomos vertintojos teigiamos išvados, kad viskas čia ir dėl paveldo vietovės, ir dėl nežmoniško aukštingumo mažo miesto centre gerai. Teismų nebereikia – žalia šviesa vienu metu ir griovėjams, ir statytojams. Na, pripažino taikos sutartyje, kad tvirtinant projektą buvo pažeistas įstatymas (padarytas nusikaltimas!), na ir kas?
Taigi, ką gali nulemti vienos eilinės paveldosaugos specialistės iš Kauno parašas! Ne kokios nors autoritetingos komisijos, ne. Paprastos specialistės. Tokią, sako, Panevėžio valdžiai rasti nebuvo lengva – vos išgirdę išankstinę sąlygą, kad vertinimas turi būti „toks, kokio reikia“, – tik teigiamas, sostinėje esą niekas nesutiko. Bet mokėk tūkstančius ir – surasi. Ar ne čia Račkausko varomoji jėga? Juk ne iš savo kišenės. Mokesčių mokėtojų pinigų biudžete – nors rieškučiomis žerk, pakanka ir advokatams samdyti, ir ekspertams, ir viešųjų ryšių akcijomis nuolat vimdyti, kad Panevėžys atsinaujina.
Grįžtant prie šalies valdžios, tai liberalų vardas čia ne paskutiniu smuiku groja. Kultūros ministro kolegos Panevėžio liberalai tai juk satrapo Račkausko užantyje sėdi – ir Jakštas, ir Žukauskas gerų kėdžių laikosi įsikibę.
Sostinės valdžia skuba panaudoti pinigus, o kur skuba už korupciją teisiamas Račkauskas? O 9,6 mln. eurų su palūkanomis bauda už kartelinius susitarimus nubaustas Panevėžio statybos trestas? Tad kodėl neįtarti, kad už šių statybų slypi daugiau nei statybiniai ir toli gražu ne kultūriniai interesai? Juk jau iš karto po rinkimų buvo sunerimta, kad dabar Račkauskas skubės pasinaudoti visomis likusiomis progomis pasipinigauti, nes jeigu nuteis, nebebus kada.
Tai ar neskuba? Statybos tresto paliekamas baisus Laisvės aikštės brokas turėtų versti vyti lauk tokius statybininkus, bet ne, pasitikėjimas begalinis. Bene trys projektai buldozeriais burzgia: 6 mln. + 6 mln. + 9 mln. ir taip toliau.
Dabar pažvelkim į ateitį.
Kai vietoj „Garso“ riogsos didžioji „dėžė“, o joje bus tuščia, nelėks turistai iš visų pasaulio kraštų ir nenutįs jų ilgos eilės, o į parodų atidarymus, kaip dabar, ateis keliolika meno gerbėjų ir pensininkų (mat už dyką), ir kai panevėžiečiai savo mokesčių pinigais kasmet padenginės šimtus tūkstančių šitos dėžės išlaikymo kaštų ir keiks tokį brangininką Eidrigevičių, kas tada ką sakys?
Pensininkas Račkauskas tada gulės sau namuose šiltai pasiklojęs ir tyčiosis: „O ką, čia jau ne mano bėda. Aš jau nieko nežinau. Klauskit dabartinės valdžios!“