Kabinetas ir kėdė, aišku, ir alga, jam liks iki ateinančių rinkimų, bet tik tiek. Jokio realaus vadovavimo rajonui.
Daug kam to visai pakaktų, Jareckui irgi neabejotinai pakaks. Mėmė yra mėmė. Teliukas yra teliukas.
Bet ar Biržų rajono žmonėms bus gerai, kai mero vietoje jie matys iškamšą?
Rinkėjai visada tikisi turėti gerą, orų, gerbiamą lyderį. Nors Jareckas jau nuo pat pradžių toks nebuvo, bet žmonės bent jau tikrai žinojo, kokios partijos jam už nugaros stovi. Dabar užnugarinių partijų koalicija sutrupėjo į grumstelius, kaliausė liko viena – niekas jos rankų nekilos, burnai nelieps kartoti nurodytų žodžių. Ji tokia bejėgė, kad kiekviena frakcija gali ją paspirti. Nors gali ir pasiimti, į kišenę įsidėti. Greit tai pamatysim.
Kodėl taip atsitiko? Todėl, kad laimėjęs mero rinkimus Jareckas buvo atstovas ne vienos partijos, galinčios kartu su juo prisiimti atsakomybę, o net kelių. Žinom juk – smėlio dėžėje ramiai žaidžia tik vienas vaikas, o jei sueina trys, tai iškart ir susipliekia. Taip atsitiko ir Biržų rinkimų trijulei: valstiečiams, liberalams, formaliai nepriklausomam Jareckui. Laimėję rinkimus jie net metų neištvėrė netvoję vieni kitiems į snukį. Po pastarojo valstiečių kumščio, kai jie labai įsijautę bandė paauklėti ir visas kitas taryboje esančias partijas, atsitiko taip, kad sriūbauja vieni „nugalėtojai“ valstiečiai.
Taip taip, savivaldos rinkimų nugalėtojais save laikę valstiečiai naujų rinkimų nesulaukus – jau valdžios užribyje. Taip baigėsi jiems žaidimai visokiomis koalicijomis, o ne savarankiškas ėjimas į rinkimus. Iš to pavyzdžio labai verta pasimokyti visų rajonų politikams.
Kokia situacija kituose miestuose? Vaizdelis ne pats gražiausias.
Panevėžyje meras Račkauskas laikosi monstriškai, nors rinkimuose jo nepartinis judėjimas ir nesurinko daugumos. Račkauskas labai valdingas – tikras kontrastas nevykėliui Jareckui. Panevėžiečiui netgi sunkūs įtarimai korupcija nesutrukdė suburti valdančiosios daugumos, papirkti ją postais ir surišti viena virvele – jos galą dabar tampo pats kaip norėdamas.
Kupiškyje Bardauskas po rinkimų sėkmingai subūrė koaliciją, nes tada jo kabinete dar nebuvo pasirodę specialieji agentai. Kai prokurorai pradėjo bylą, koalicija turėjo sutrupėti, bet stebuklingai išliko. Ne stebuklingai – partneriams socialdemokratams labiau reikėjo susigriebtų postų nei tikros garbės. Konservatoriai Bardausko narystę partijoje sustabdė, laukia.
Rokiškyje išrinkus nepartinį Godeliauską baigėsi nebežmoniškos rietenos taryboje, atsiradusios meraujant Vagoniui. Vadinasi, pastarajam trūko diplomatijos.
Anykščių rajone ramu, nes rinkėjai sugebėjo laiku suvokti, kad susitepęs Tubis tikrai blogiau už gal ir pabodusį, bet patyrusį Obelevičių.
Panevėžio rajonas – tvirtas valstiečių bastionas su rinkėjams patinkančiu, tik prokurorams nelabai patikusiu dėl melioracijos reikalų Žaguniu.
Apie Pasvalio fenomeną nėra ko burną aušinti – čia meras Gegužinskas sugeba rinkėjams įtikti per visus nepriklausomybės metus. Politinis patiekalas iš dviejų viename – Gegužinsko ir konservatorių šiame rajone niekada nepabosta – kaip cepelinai.