Pasitiko vakarinės sutemos

Dešimties valandų kelionė iš Biržų krašto muziejaus „Sėla“ į Biržų girią, Suostą, Tylinavą, Smilgius, toliau į Pervalkus Pasvalio rajone, į Raguvos mišką Panevėžio rajone, Putiliškių kapines ir galop atgal į Biržus – šis muziejaus sudarytas maršrutas vedė smalsuolius kraštiečio, talentingo poeto, partizano Broniaus Krivicko keliais.

Grįžtančius namo dalyvius jau pasitiko vakarinės sutemos.

Žygeiviai buvo iš anksto įspėti, kad pasiimtų vandens, užkandžių ir vilkėtų apranga, tinkama vaikščioti miške.

Su keturiomis jaunosiomis auklėtinėmis kelionėje dalyvavo Biržų šaulių vadas Vidutis Šeškas. Jis korespondentei pasakojo, kad nieko neišgąsdino nei sunkiai praeinamai takai per mišką, nei aukšta, vos išbrendama žolė. Priešingai, sunkumi kaip tik atskleidė, kiek daug jėgų suteikia padrąsinantis žodis ar petys, į kurį gali atsiremti.

„Sėlos“ muziejaus direktorė Edita Lansbergienė džiaugėsi, kad žygį didvyriškai įveikė ir iš Panevėžio savo autobusiuku atvykę politiniai kaliniai ir tremtiniai.

„Dalyviai sužinojo daug informacijos apie Krivicką ir partizanus, daug vaikščiojo, bet nebuvo nė vieno burbuliuojančio“, – šypsojosi pašnekovė.

Pasakojant užlūžo balsas

Kaip apie skaudų tautai įvykį – partizaninį pasipriešinimą sovietams – papasakoti ir jauniesiems žygio dalyviams, ir tremtį išgyvenusiems žmonėms? Ar jaunimui įdomi šioji istorijos dalis?

To paklaustas, V.Šeškas sakė, kad į kelionę rengėsi daugiau jo vadovaujamų šaulių, vadinasi, praeitis jaunimui rūpi. Bet paaiškėjo, kad dalyvių, taip pat atvykusių iš Vilniaus, Kauno, yra daugiau nei telpa į autobusą, todėl išvyko tik keturiese: Adrijana Preidytė, Emilija Nemčiskytė, Estela Vanagaitė ir kandidatė į jaunuosius šaulius Dija Drazdauskaitė.

V.Šeškas tikino, kad jaunosios šaulės nenuobodžiavo, atidžiai klausėsi, ypač – aktoriaus Povilo Kulvinsko skaitomų eilių, o grįždamos namo dalyvavo viktorinoje ir gavo dovanų.

Bene labiausiai jam ir šaulėms įstrigo Pasvalio muziejininko Algimanto Stalilionio pasakojimas apie B.Krivicko žūtį. Pats kalbėtojas taip susigraudino, kad jam užlūžo balsas.

„Tai buvo momentas apie partizanų išdavystę. Mes linkę vertinti labai kategoriškai, smerkti išdaviką, nepagalvodami, koks sunkus pasirinkimas, kai grasinama susidoroti su vaikais, žmona“, – šią jaudinančią akimirką prisiminė E.Lansbergienė.

A.Stalilionis korespondentei sakė, kad Raguvos miške, kur žuvo B.Krivickas, buvo atlikti žvalgomieji tyrimai. Rastos rašomosios mašinėlės detalės, šovinių tūtos veikiausiai rodo tikslią bunkerio vietą.

Rankraštį paslėpė pliauskoje

E.Lansbergienei labai įstrigo ir susitikimas su vietos gyventoja Tylinavos kaime, B.Krivicko žmonos tėviškėje, kur jis slapstėsi apie pusantrų metų. Ji perpasakojo močiutės prisiminimus apie partizaną.

„Ši moteris – tarsi istorinės vietovės sargė“, – kalbėjo muziejininkė.

Tame pat kaime, Pauliaus Bazaro namuose, viršugrytyje, laikas nuo pašalinių akių sergėjo B.Krivicko eilėraščių rankraštį.

Mat B.Krivickas paprašė kaimyną paslėpti rankraštį, o šis, išskobęs malką, įdėjo sąsiuvinį ir užmetė viršun tarp senų batų ir padargų. Buvo ir pats pamiršęs, kol kartą išsišnekėjo su geologu Vytautu Narbutu. Pastarasis paakino rankraštį perduoti muziejui.

Dabar jį, įtrauktą į UNESCO nematerialių vertybių registrą, galima išvysti „Sėlos“ muziejuje. Lapai pablukę, bet tekstai įskaitomi. Dalis jų sudūlėję, todėl trūksta dalies eilučių.

Į tą patį sąrašą įtraukta ir eilėraščių rinktinė, bet ji šiuo metu saugoma muziejaus fonduose.

Pranašavo gražią poeto ateitį

Bronius Krivickas (1919 m. lapkričio 17 d. Pervalkai – 1952 m. rugsėjo 21 d. Raguvos miške) – rašytojas, literatūros kritikas, vertėjas. Baigęs Biržų gimnaziją, Kauno Vytauto Didžiojo ir Vilniaus universitetuose studijavo lietuvių literatūrą, buvo globojamos „Šatrijos meno kuopos“ ir Balio Sruogos vadovaujamo Teatro seminaro dalyvis, redagavo žurnalą „Ateitis“, laikraštį „Studentų dienos“, dirbo žurnalo „Kūryba“ redakcijoje.

V.Mykolaitis-Putinas talentingam studentui pranašavo gražią ateitį, bet likimas pasisuko kitaip.

Karo pabaigoje poetas mokytojavo Biržų gimnazijoje. 1945 metų vasarį įsitraukė į partizanų būrį. Slapta susituokė su Smilgių pradžios mokyklos mokytoja Maryte Ziemelyte. Porą žiemų praleido bunkeryje žmonos tėvų sodyboje Tylinavos kaime, netoli Suosto. Žuvo KGB užverbuotam Aukštaitijos partizanų vadui J.Kimštui-Žalgiriui išdavus. Palaikai užkasti netoliese bunkerio, po to slapta atkasti ir perlaidoti Putiliškių kaimo kapinėse, nors kapo tiksli vieta nežinoma.

Partizanų žeminėse jis neapleido kūrybos – rašė eilėraščius, sonetus, satyras, vienas pirmųjų išvertė apie 80 J.V.Gėtės eilėraščių. Poezija plito nuorašais, spausdinta partizanų leidiniuose.

Paliko rankraštinį rinkinį „Žiaurusis Dievas“.

Prierašai po nuotraukomis:

1. B.Krivicko gimtinėje Pervalkų kaime išlikęs autentiškas namas, kuriame augo būsimasis poetas ir partizanas.

2. Jaunosios šaulės prieš išvyką apžiūrėjo „Sėlos“ muziejaus eksponatus.

3. E.Lansbergienė (kairėje) kalbėjo apie tai, kas pačiai ant širdies gulėjo.

4. Niekas neburbuliavo dėl aukštų žolių ir sunkiai praeinamų miško takų.

5. Klausantis muziejininko A.Stalilionio pasakojimo, liūdesį dėl B.Krivicko tragiško likimo keitė džiugus klegesys.

V.Šeško asmeninio albumo nuotraukos