„Aš iš karto supratau, kad geruoju tai nesibaigs, nes mačiau, kaip jis vos įėjęs į rūsį ėmė spoksoti į mano dukterį. Rūsyje tada buvo likę gal keturiasdešimt žmonių, dauguma pensininkai. Dukrai – trisdešimt metų, o jis gerokai jaunesnis, gal kokių 20–25. Iš pradžių tas rusų karys veidą buvo užsidengęs kauke, paskui ją nusiėmė. Kai liepė manajai keltis ir eiti su juo, niekas neišdrįso užstoti, visi bijojo būti nušauti“, – lėtai, tyliu balsu pasakojo aukos mama.

Šį okupantų nusikaltimą, vieną iš daugelio, tiria Ukrainos prokuratūra. Nusikaltimas buvo įvykdytas nedideliame kaimelyje Charkivo regione baigiantis antrajai karo pradžios savaitei. Apie tai, kas nutiko tą naktį mokyklos rūsyje, žino visi suaugę kaimelio gyventojai, tačiau to įvykio liudininkų nėra daug.

Mat kaimelyje daug namų buvo sugriauta, apie pusę žmonių yra negrįžę, o tos nakties liudininkai pensininkai, likę gyventi kaime, bijo okupantų grįžimo, ir su žurnalistais nebendrauja. Po nusikaltimo į kaimelį gyventi nebegrįžo nei mama su jaunesniais vaikais, nei auka tapusi vyresnioji jos duktė, kuri dabar su savo dukrele gyvena užsienyje.

Minėtos šeimos kaimynė Liuba K., gyvenanti tame pačiame namo aukšte, papasakojo, jog rusų kareivio išniekinta moteris buvo tvarkinga ir rimta jauna mama, išsiskyrusi su vyru ir viena auginanti septynerių metų dukrelę. Ji po tos siaubingos nakties išvyko gyventi į užsienį, o jos mama su dviem jaunesnėmis dukterimis ir sūnumi apsigyveno Charkive ir lankosi pas psichologus.

Į kaimą grįžti minėtos šeimos nariai nenori vengdami baisių prisiminimų ir okupantams simpatizuojančių žmonių skleidžiamų gandų, kad rusų karys savo auka pasirinko moterį, kuri jam šypsojosi ir taip esą išprovokavo smurtą.

Nuo bombų slėpėsi rūsiuose

Šalia mokyklos gyvenantis fizinio lavinimo mokytojas Aleksandras P. papasakojo, jog okupantai į jų kaimą įžengė antrąją karo dieną, tačiau ukrainiečių kariai įsitvirtino už kilometro ir gynė kelią į Charkivą. Kaimą drebino užvirusių mūšių sprogimai, todėl žmonės ėmė slėptis rūsiuose. Kas neturėjo rūsio, ėjo į kaimyninius namus arba į mokyklą. Joje vienu metu buvo susispaudę beveik šimtas žmonių.

„Priešai iš kaimo buvo išvyti po mėnesio, bet per jį išgyvenom pragarą – nuo bombardavimų nuolat drebėjo rūsio sienos, tad visi meldėmės ir baiminomės, kad žūsime“, – pasakojo Aleksandras P.

Tuo metu pro šalį ėjo vienas vyriškis, ir pedagogas šio užklausė, gal žino, kaip rasti aukos gimines, nes žurnalistas iš Lietuvos domisi.

„O ko ten apie jas rašyti? Mama susilaukė vaikų nuo skirtingų vyrų, o duktė visada išsidažiusi, trumpu sijonėliu, tad ir pritraukė dėmesį alkano rusų kareivio“, – tarstelėjo kreivai nusišypsojęs vyriškis ir nuėjo.

„Dabar suprantat, kodėl ta šeima išvyko ir čia negrįžta? Dėl to, kad dalis žmonių piktdžiugiškai apkalba. Mamos gyvenimas taip susiklostė, o dukters jokiu būdu negalima vadinti nerimta, aš juk mokiau ją, be to, kaime nieko nenuslėpsi. Taip, ji iš neturtingos šeimos, mokykloje mokėsi prastai, tačiau baigusi nuėjo dirbti, ištekėjo, vėliau išsiskyrė, viena augino vaiką ir nesivėlė į jokias negražias istorijas“, – sakė Aleksandras P.

„Aš – paprastas mokyklos ūkvedys, pensininkas, tą šeimą pažinojau tik iš matymo, bet po baisiosios nakties niekada nepamiršiu, kaip plaukus iš nevilties rovėsi jos mama, manydama, kad prievartautojas dukterį po visko nušaus, nei kruvino merginos veido ir paklaikusių akių“, – pasakojo 66 metų ūkvedys Sergejus Z.

Vyriškis aprodė rūsį. Centrinėje rūsio dalyje yra moksleivių drabužinė, koridoriumi paėjus į kairę pusę atsiveria durys į sporto salę, o koridoriaus dešinėje pusėje – valgykla. Kadangi tiek sporto salės, tiek valgyklos langai yra didžiuliai, slėptis buvo galima vien drabužinėje, koridoriuje bei seselės kabinete ir keliuose pagalbiniams darbininkams skirtuose kambariuose.

Žmonės miegojo ant iš sporto salės atitemptų čiužinių, faneros lakštų. Elektros ir šildymo nebebuvo, pusrūsio langus paskubomis apdėjo smėlio maišais. Į juos bei sieną susmigo nemažai skeveldrų.

Siaubinga prievartos naktis

„Tai nutiko naktį iš kovo 12-osios į 13-ąją, buvo apie pusę dvyliktos vakaro, visi jau miegojom, kai pasigirdo didelis beldimas į laukujas duris. Priėjęs prie jų pamačiau šautuvą pasikabinusį rusų kareivį. Jis pistoletu kelis kartus šovė į duris, šaukdamas kuo greičiau jas atidaryti“, – pasakojo Sergejus Z.

Įsiveržėlis paklausė, kiek mokykloje slepiasi žmonių, ir, laikydamas į ūkvedį nukreiptą pistoletą, pareikalavo nuvesti prie jų.

„Pasakiau, kad esu ūkvedys, o apačioje guli pensininkai ir maži vaikai, bet jis buvo nepatiklus. Nusileidęs į rūsį iš karto į lubas kelis kartus iššovė, parodė prie diržo prikabintas granatas bei ant peties pakabintą šautuvą ir pasakė, kad jei kas nors nevykdys jo nurodymų, bus nušautas“, – kalbėjo Sergejus Z.

Įsiveržėlis liepė visiems klauptis ant kelių ir prigrasė, kad už mažiausią nepaklusnumą kiekvienas bus sušaudytas. Po to atsisėdo ant kėdės ir susileido sau į ranką kažkokio skysčio, greičiausiai narkotikų. Po to ėmė vaikščioti po patalpą ir blausioje šviesoje įdėmiai apžiūrinėjo žmones.

Sustojęs prie būsimos prievartos aukos paklausė šalia stovinčio vaikino, ar šis yra sutuoktinis ar giminaitis. Sužinojęs, kad tai jaunesnis merginos brolis, įsakė šiam eiti su juo, pareiškęs, kad eina parnešti visiems maisto.

Iš ūkvedžio pareikalavęs atnešti laužtuvą, šį įdavė aukos broliui ir gatvėje liepė išlaužti prekybinio kiosko bei vienos nedidelės parduotuvės duris. Į mokyklą rusas grįžo piktas ir pareiškė, kad maisto nerado. Tačiau ūkvedys įsiveržėliui pasakė, kad jie valgio turi, ir liepė moterims kaisti arbatą, daryti svečiui sumuštinius. Šio nuotaika pagerėjo, leido žmonėms nebeklūpėti ant kelių, o gultis.

Ruso prašymu ūkvedys atnešė šiam ir turėtą vyno butelį, atidavė cigaretes. Pasistiprinęs atsigulė ant kušetės ir tarsi bandė užmigti, bet netrukus atsistojo, atėjo prie tos vietos, kur gulėjo kioską plėšusio vaikino šeima, ir griežtai įsakė jo seseriai keltis ir eiti kartu. Merginą jis nusivedė į kabinetą trečiame aukšte ir išlaikė ją iki šeštos valandos ryto.

Po klaikios nakties bėgo į kaimą

„Visi buvo pervargę, persigandę, tad miegojo, vien išvestosios mama, verkdama ir aimanuodama bei rankoje laikydama šventąjį paveiksliuką, koridoriumi vaikščiojo pirmyn ir atgal. Vienu metu viršuje pasigirdo du šūviai, merginos mama apmirė ir ėmė kūkčioti, o aš nusprendžiau nusėlinti iki kabineto. Prisiartinęs išgirdau juos kalbant, tad nuskubėjęs mamai pasakiau, kad duktė gyva, o jiedu nepiktai kalbasi už durų“, – pasakojo Sergejus Z.

Po kiek laiko nusileidęs į rūsį rusas paprašė ūkvedžio dar cigarečių, kažkam paskambino ir išėjo į gatvę. Sergejus Z. pro langą matė, kad gatvėje sustojo mašina, ir prievartautojas į ją įlipęs nuvažiavo.

Rytą po klaikios nakties auka bei jos šeima nusprendė bėgti į kaimą ir, nepaisydami vykusio mūšio, pėsčiomis patraukė link savų karių.

„Anūkėlę tempėme rogutėmis, o aplink sproginėjo bombos. Tą dieną vyko bene pats didžiausias apšaudymas. Mus pamatę kariai liepė gultis ant kelio į sniegą, o po to bėgti visu greičiu į slėptuvę. Vos spėjome, nes bombos sprogo ten, kur gulėjome“, – pasakojo aukos mama.

53 metų moteris yra nedarbinga dėl įgimtos ligos, prieš dešimtmetį išgyveno infarktą, o po sukrečiančios nakties rūsyje tris kartus gulėjo ligoninėje.

„Sveikata nuo tada dar labiau suprastėjo. Dėl to, kas tada atsitiko, be perstojo kaltinu save, nes duktė tris dienas iki to įvykio prašė leisti bėgti iš kaimo, bet neleidau – bijojau, kad žus“, – sakė mama.

Moteris tą naktį manė, kad išprotės arba patirs antrą infarktą, o sadistas, išprievartavęs dukterį, ją nušaus. Duktė grįžo į rūsį rankoje laikydama plaukus, kuriuos sadistas peiliu jai nurėžė, sakydamas, kad taip taps panaši į buvusią jo meilę. Merginos veidas buvo pasruvęs krauju, nes prievartautojas ją ne tik mušė, bet ir peiliu perrėžė skruostus bei kaklą, gąsdindamas, jog už nepaklusnumą bus papjauta.

Prierašai po nuotraukomis:

1. Tai, kad auka buvo rimta moteris, patvirtino ir minėtos šeimos kaimynė Liuba K.

2. Išprievartautos dukters mamos sveikata po tos nakties pastebimai pašlijo.

3. Mokyklos ūkvedys Sergejus Z. spėja, jog rusų karys buvo pasiųstas tam, kad išvaikytų žmones ir atlaisvintų rūsį okupantams.

4. 5. Mokykla, kurios rūsyje per rusų okupaciją dvi savaites be elektros ir šildymo slėpėsi aštuoniasdešimt kaimo žmonių.

E.Butrimo nuotraukos