Jiems yra ko pavydėti
„Mokomės mažais žingsneliais žengti į didelį pasaulį. Mūsų organizuotoje stovykloje jaunimas ir vaikai pratinasi gyvai, o ne internetu, bendrauti su bendraamžiais ir suaugusiaisiais. Aš jiems pavydžiu, nes jie jauni, laisvi, gražūs, gali daryti, ką tik nori“, – šypsojosi socialinė pedagogė Gintarė Gikienė.
Moteris tokiais šiltais žodžiais prisiminė Pasvalio Mariaus Katiliškio viešosios bibliotekos Atviro jaunimo centro surengtą stovyklą. 4 dienas joje lankėsi jaunuoliai nuo 14 iki 19 metų. Pašnekovė atviravo, kad norėjusieji dalyvauti jaunesni ar vyresni dalyviai irgi nebuvo išvyti.
Tuo labiau kad stovykloje jie ne vien tik pramogavo, bet labiau pažino gimtą Pasvalį.
Kuo jai pačiai įsiminė su jaunuoliais praleistas laikas? Gal ir suaugusieji turi ko pasimokyti iš paauglių?
„Mes, suaugusieji, nuolat vadovaujamės taisyklėmis – darbe, šeimoje, susitikę su draugais, paisome, kas dera, o kaip nereikėtų elgtis. Bet kartais tikrai reikia nusimesti visus suvaržymus, taip, kaip tai geba paaugliai. Stebiuosi, kaip greitai ir lengvai jie susibičiuliauja, suranda bendrų temų, tarsi pažįstami būtų jau seniai“, – į klausimą atsakė G.Gikienė.
Moteris kalbėjo, koks geras jausmas ją apimdavo, kai apsikabindavo stovyklos dalyvius – tarsi šeimos narius.
Mankšta – tikrai ne baubas
Paprašyta plačiau papasakoti apie stovyklą, G.Gikienė sakė, kad kas rytą jaunuoliai žingsniuodavo į Smegduobių parką. Čia jų laukdavo rytinė mankšta.
Treneris Eligijus Baranauskas išjudindavo visus – nė vieno nesigailėdamas!
„Po karantino vis dar jaučiamės nerangūs. O paaugliams, atrodė, be kompiuterio, nieko daugiau ir nereikia. Bet kartu su muzika vedama mankšta taip uždegdavo, kad ir pati išsigandau: „Oho, kas bus toliau? Jau dabar viską skauda“, – juokėsi pašnekovė.
Ji prisiminė paauglių reakciją – žiūri vienas į kitą, bet sukandę dantis toliau daro pratimus. Mat sportuojant, kai saulė pakyla ir ima kepinti, šypsenos nuo veidų greitai dingsta.
G.Gikienė atviravo svarsčiusi, ar fiziniai pratimai jaunuolių neišgąsdins ir ką reikės daryti, jei kitą rytą jie nebepasirodys. Bet šito nenutiko.
„Vadinasi, paaugliams mankšta, judėjimas nėra joks baubas, tik reikia juos pakviesti, parodyti, kaip pratimus atlikti, stebėti, ar taisyklingai daro“, – nusprendė pašnekovė.
Klausė, ar deda antrankius
Kai G.Gikienė jaunuolių pasiteiravo, ar pažįsta Pasvalį, šie atsakė vienu balsu: „O kaipgi? Juk čia gyvename nuo pat gimimo.“
Bet moteris turėjo jiems staigmenų – pasiūlė pavaikščioti miesto gatvelėmis, paklausyti istorijos, aplankyti išskirtines vietas, pasigrožėti parkais.
Ir paaugliai ėmė aikčioti, tarsi kitomis akimis būtų visa tai išvydę!
Ką tądien veiks, priklausė ir nuo oro sąlygų, nes arba tvyrojo karštis, arba lietus pliaupė.
Lauke išbandė šachmatus ir šaškes, daug vaikščiojo.
Viduje laukė stalo ledo ritulys ir futbolas, bet bene labiausiai sužavėjo interaktyvios dėlionės, virtualūs akiniai, nukeliantys į Disneilendo animacinį pasaulį ar žvaigždžių karus.
Pašnekovė tikino, kad veiklas rinkdavosi jaunuoliai, todėl apsisprendę nežiovaudavo ir nesiraukydavo.
Paprastai pamokymų nemėgstantys klausytis paaugliai susidomėjo bendruomenės pareigūnės Modestos Bertašiūtės pasakojimu apie policininkų kasdienybę.
Dėl ko dažniausiai policininkai kviečiami, ar nusižengėliams deda antrankius, ar tai sunkus darbas – tokiais ir panašiais klausimais vaikai apipylė pareigūnę.
Paspirtuku – ant rampų
G.Gikienė manė, kad vienas įspūdingiausių išbandymų jaunuolių ir paauglių vis dėlto laukė ant skeitparko rampų.
17 metų paspirtukininkas Karolis Gikys pasakojo apie savo ekstremalų pomėgį, rodė triukus ir dalijosi paslaptimis, kaip juos atlikti, kaip valdyti kūną, pašokti, kaip pasukti paspirtuką.
„Karolis – mano sūnus, šiuo sportu jis jau seniai užsidegęs. Kaip mama, niekad nepamiršiu, kai jis susilaužė koją. Iki šiol vis jaudinuosi, kad negautų traumų, o nubrozdinimai, mėlynės – įprastas dalykas“, – kalbėjo.
G.Gikienė prisiminė, kad paaugliai triukus žiūrėjo didžiulėmis iš nuostabos akimis, ir kai kas ryžosi save išbandyti.
Mergaitėms labiau patiko viską stebėti saugiai iš šalies.
Pasvalietė šį sportą taip pat išbandžiusi, bet ant žemesnių rampų.
Smagus traškesio garsas
Jau po stovyklos susitikę G.Gikienę paaugliai užsimena apie kartu gamintą skanėstą – tinginį.
Pašnekovė aiškino, kad buvo galimybių išsikepti ir pyragą, bet nusprendė nevargti karštyje.
Be to, tinginį gaminti gali ir merginos, ir vaikinai, o rezultatas – tokio skanumo, kad retas atsisako.
„Tinginiui ne sausainiai, sviestas, tirštintas pienas yra svarbiausias ingredientas, o meilė. Juk kiekvieną sausainiuką reikia rankomis sulaužyti, sutrupinti. Toks smagus šis traškesio garsas. O kai dedi į formą, nuo indo kraštų kaip vaikystėje gali nulaižyti saldžią masę“, – šypsojosi pasvalietė.
Gamindama su jaunuoliais šnekučiavosi, kokiomis progomis ir kaip jų šeimose gaminamas gardėsis.
Pasvalietė juokėsi, kad tinginys ugdo ir kantrybę. Juk nakčiai reikia padėti į šaldytuvą, o ne iš karto valgyti.
Tad susirinkę kitą dieną jaunuoliai vis sukiojosi aplink: „Kada, kada gi valgysime tinginį?“
Prierašai po nuotraukomis:
1. G.Gikienė ir jos sūnus Karolis sveikino pačius drąsiausius.
2. Kas daro rytinę mankštą dantis sukandęs, o kas – šypsodamasis ilsisi!
3. Taip užsimezga draugystė.
4. Treneris E.Baranauskas mokė, kaip taisyklingai atlikti fizinius pratimus.
5. Laužomi sausainiai taip skaniai traškėjo!
6. Kai kurie paaugliai ryžosi išbandyti ekstremalų paspirtukų sportą.
7. G.Gikienė (šešta iš dešinės) džiaugėsi, kad jaunuoliai ir paaugliai labai greitai randa bendrą kalbą ir susibičiuliauja. O bendra veikla, smagūs įspūdžiai juos dar labiau suvienija.
8. Stovyklos dalyviai tinginį gamino visi kartu, todėl kartu jį ir skanavo.
Atviro jaunimo centro nuotraukos
