Tėvo nematė jau metus
Panevėžyje šiuo metu bokso treniruotes lanko bemaž 20 įvairaus amžiaus ukrainiečių mergaičių ir berniukų. Juos šio sporto paslapčių su panevėžiečiais treneriais moko ir specialistas iš Ukrainos.
Dvylikametė Ieva Francina su mama iš Kirovogrado srities į Panevėžį atvyko prieš metus, čia išsinuomojo butą. Šeimos galva liko ginti tėvynės nuo rusų okupantų.
„Nežinau, kur tėtis kariauja, jau metus jo nemačiau ir labai pasiilgau“, – graudinosi mergaitė.
Dar savo gimtajame Oleksandrijos mieste boksuotis pradėjusi Ieva nenorėjo mesti mėgstamo užsiėmimo ir atvykusi į mūsų šalį.
Mergaitė sakė, kad jos mama feisbuko paskyroje „Panevėžio ukrainiečiai“ pamatė skelbimą, kviečiantį ukrainiečius vaikus nemokamai lankyti bokso treniruotes.
„Nusprendžiau ateiti ir pabandyti. Man čia viskas patinka, manau, patobulėjau kaip boksininkė. Varžybose Lietuvoje kol kas nedalyvavau, bet tam rengiuosi“, – kalbėjo jaunoji sportininkė.
Ieva mokosi Alfonso Lipniūno progimnazijos šeštoje klasėje kartu su dar 11 ukrainiečių vaikų. Ji pasigyrė išmokusi lietuviškai pasisveikinti, pasakyti žodžius „mokykla“, „mokytoja“.
Į salę atvedė nepažįstamasis
Prieš treniruotę pakalbintas 16-metis Ivanas Polikarpovas sakė, kad iš Zaporožės srities su mama ir 3 metų broliuku Maksimu į mūsų šalį atvyko pernai kovą. Panevėžį pasirinko dėl to, kad čia jau 5 metus gyvena tolimųjų reisų vairuotoju dirbantis šeimos galva.
Boksininko karjerą savo gimtajame Vilniansko miestelyje pradėjęs vaikinas norėjo ją pratęsti jam nepažįstamame mieste, tačiau nežinojo kur kreiptis.
„Kartą mankštinantis aikštelėje šalia sporto arenos prie manęs priėjo ir užkalbino nepažįstamas vyriškis. Sužinojęs, kad esu boksininkas, atvedė į bokso salę. Pakalbėjau su treneriu, o kitą dieną atėjau į treniruotę“, – pasakojo Ivanas.
Treniruotės nepraėjo veltui. Pernai gruodį vaikinas išbandė jėgas tarptautiniame turnyre Kėdainiuose, kur įveikė du varžovus ir tapo savo svorio kategorijos čempionu.
Ivanas mokosi iškart dviejose mokyklose: „Minties“ gimnazijos ukrainiečių 10-oje klasėje ir nuotoliniu būdu Ukrainoje.
„Nelengva taip mokytis, bet kaip nors ištversiu. Susidraugavau su keliais lietuviais boksininkais, truputį pramokau lietuviškai, susikalbame ir kitomis kalbomis“, – šypsojosi Ivanas.
Mokosi vienoje klasėje su tautiečiais
Dešimtmetis ukrainietis Ivanas Gavačinskis bokso treniruotes Panevėžyje lanko nuo praėjusių metų rudens. Berniukas su mama ir tėčiu prieš metus atvyko iš Chmelnyckio miesto Vakarų Ukrainoje.
Ivano tėvai taip pat pasinaudojo kvietimu internete į bokso treniruotes ir atvedė sūnų į sporto salę.
„Ukrainoje lankiau karatė, bet paskui mečiau. Boksas mane traukė ir anksčiau, todėl džiaugiuosi, kad čia atsirado tokia galimybė. Treniruotis labai patinka, geri treneriai, jau išmokau bokso pradmenis ir nesiruošiu sustoti“, – drąsiai kalbėjo Ivanas.
Jaunasis boksininkas lanko Kazimiero Paltaroko gimnazijos ketvirtą klasę su dar 7 ukrainiečiais mokiniais.
Berniukas pasigyrė jau susidraugavęs su keliais lietuviais vaikais ir neblogai pramokęs kalbėti lietuviškai. O kaip įrodymą beveik be akcento išpyškino pasisveikinimą „laba diena“.
Ivanas teigė, kad tėvams nereikia jo versti po pamokų eiti į bokso salę, nes ši sporto šaka jam labai patinkanti. Per savaitę berniukas treniruojasi 4 dienas po 1 valandą.
Bokso salę surado patys
Tapti boksininku Panevėžyje panoro ir ukrainietės Irinos Ščedrinos aštuonerių metų sūnus Nikonas.
Viena savo atžalą auginanti jauna moteris į mūsų šalį iš rusų bombarduojamo Zaporožės miesto atvyko pernai spalio pabaigoje, o po kelių dienų nuvedė sūnų į „Nevėžio“ sporto komplekso salę.
„Kartą su Nikonu važinėjome paspirtuku ir užsukome į sporto salę. Buvo smalsu sužinoti, kokiomis sporto šakomis vaikai čia užsiima. Labai apsidžiaugėme, kad yra ir boksas, dar mums pasisekė, kad dirba ukrainietis treneris. Salėje viskas patiko, todėl pradėjome čia lankytis“, – pasakojo Irina.
Moteris teigė, kad jos sūnus bokso pirštines pirmąkart užsimovė Panevėžyje. Ukrainoje ji dirbo sportinės gimnastikos ir akrobatikos trenere, į darbą atsivesdavo ir Nikoną, jis sporto salėje treniruodavosi kartu su mergaitėmis.
Irina pasiskundė Panevėžyje negalinti rasti darbo pagal specialybę, o Užimtumo tarnybos siūlomas pamaininis darbas gamyklose jai netinka, kadangi negali sūnaus palikti vieno namuose.
„Zaporožėje girdėdavome bombų sprogimus, karinių lėktuvų ūžesį. Tie garsai Nikoną iki šiol persekioja, gal boksas padės jam juos pamiršti. Bet sūnus bijo likti vienas namuose, taigi kol kas gyvename iš paramos“, – po šių žodžių moters akyse sužibo ašaros.
Šiuo metu Nikonas mokosi nuotoliniu būdu antroje klasėje vienoje iš Ukrainos mokyklų.
Atvyko pas senus pažįstamus
Jaunuosius ukrainiečius boksininkus Panevėžyje treniruoja taip pat karo pabėgėlis, jų tautietis Michailas Surženko iš Luhansko miesto.
Treneris pernai kovo pradžioje į Aukštaitijos sostinę atvyko su žmona Viktorija. Pora apsistojo pas seną sutuoktinės tėvą, kuris po tarnybos sovietų kariuomenėje lakūnu liko čia gyventi.
M.Surženko teigė, kad į Panevėžį jį traukė ir tai, jog dar būdamas boksininku prieš daugiau kaip 40 metų čia dalyvavo bokso turnyre. Be to, pažinojo panevėžiečius bokso trenerius Julių Kibą, Petrą Prokofjevą, su kuriais buvo susitikęs įvairiuose turnyruose ir treniruočių stovyklose.
M.Surženko pasakojo, kad 2014-aisiais Donbase prasidėjus Rusijos remiamam hibridiniam karui jis su žmona iš Luhansko persikėlė į tuo metu rusų dar neužpultą šalies sostinę Kijevą.
„Kijevo sporto internate su žmona dirbome 8 metus, bet pernai prasidėjo karas. Vaikus paleido, sporto internatą uždarė, nieko nebeliko, nusprendėme važiuoti į Lietuvą“, – pasakojo treneris.
Tokio gero maniežo net Kijeve neturėjo
Į Panevėžį pernai kovą atvykęs M.Surženko susižinojo, kad mūsų boksininkai treniruojasi „Nevėžio“ sporto komplekse, tad nuėjo pasižvalgyti. Bokso sporto salėje ukrainietis sutiko savo senus pažįstamus – panevėžiečius bokso trenerius.
„Jie Sporto centro vadovams papasakojo, kas aš toks, o birželį jau priėmė į darbą. Surinkau grupę ukrainiečių vaikų, tik keletas iš jų anksčiau užsiiminėjo boksu, bet su daugeliu reikėjo pradėti nuo nulio“, – kalbėjo M.Surženko.
Dauguma trenerio auklėtinių yra 8–12 metų ukrainiečiai vaikai, yra ir penki vyresni, jie treniruojasi kitoje grupėje kartu su panevėžiečiais boksininkais.
„Treniruočių sąlygos čia geros, turite puikų lengvosios atletikos maniežą, Kijeve tokio neturėjome. Kai kurie vaikai turi savo bokso pirštines, kiti čia gauna ir pirštines, ir šalmus, dėl to problemų tikrai nėra“, – sakė M.Surženko.
Pramokęs lietuviškų bokso terminų ukrainietis ėmėsi treniruoti ir panevėžiečius. Juos anksčiau treniravęs panevėžietis Darius Katkevičius išvyko dirbti į Islandiją.
Prierašai po nuotraukomis:
1. I.Francina įsitikinusi, kad per metus ji patobulėjo kaip boksininkė.
2. I.Polikarpovas jau spėjo tapti bokso turnyro Kėdainiuose nugalėtoju.
3. Dešimtmetis Ivanas jau išmoko bokso pradmenis ir nesiruošia sustoti.
4. I.Ščedrina džiaugiasi, kad Panevėžyje jos sūnus Nikonas gali lankyti bokso užsiėmimus.
5. Apsiprasti naujoje vietoje ukrainiečiui M.Surženko padėjo jo seni pažįstami panevėžiečiai treneriai.
A.Švelnos nuotraukos
