Paukštelis – tvirtybės simbolis
„Guodžia viltis, kad vieną dieną galėsime vėl susitikti su draugais iš Lucko. Tikiuosi, jau greitai pasikviesime juos į svečius, o karas liks tik prisiminimuose kaip baisus sapnas“, – patikino Rokiškio folkloro ansamblio „Gastauta“ vadovė Nida Lungienė.
Karo Ukrainoje tema moteriai itin skaudi, nes prieš 4 metus gastautiečiai lankėsi Lucke ir susibičiuliavo su juos šiltai priėmusiais ir visur lydėjusiais šeimininkais.
Rokiškėnai nusprendė savo draugus palaikyti taip, kaip geriausiai moka, – ukrainietiškai dainuodami jų dainą. Joje apdainuojamas laisvėje skraidantis paukštelis – visai kaip ukrainiečių nepalaužiama dvasia.
N.Lungienė prisiminė, kad išgirdo šią dainą atliekant ukrainiečių grupę „Kurbasy“ ir nusprendė ją taip pat išmokti.
„Gastautai“ ją dainuojant Rokiškyje per šventes, paprastai dalyvauja ir nuo karo košmaro pabėgę bei Rokiškio rajone prisiglaudę ukrainiečiai.
Slėgė karo atmosfera
N.Lungienė prisiminė, kad per jų viešnagę Lucke atmosfera buvo labai slogi, nes Donbaso regione karas vyko jau kelerius metus. Pagrindinėje miesto aikštėje rokiškėnai išvydo stendus su žuvusiųjų nuotraukomis, gėles, degančias žvakes.
Ir kaip tik tuo metu apskriejo žinia, kad žuvo jaunuolis iš paties Lucko. Buvo pasvarstymų net atidėti festivalį. Bet ukrainiečiai labai stiprūs, jie apsisprendė, kad renginys kaip tik padės išlaikyti tvirtą dvasią.
Prasidėjus Rusijos plačiam puolimui, ukrainiečių ir N.Lungienės susirašinėjimas nenutrūko.
Rokiškietei ypač skaudu skaityti draugų pasakojimus, kaip jų vaikai šokinėja naktimis iš miego, kaip baiminasi raketų garso.
Ir vis tas pats besikartojantis klausimas be jokių atsakymų: „Kodėl mes turime taip kentėti?“
„Labai gaila, kad iki šiol tebežūva jauni žmonės, o karas vis nesibaigia“, – liūdesio neslėpė N.Lungienė.
Apsikabina per atstumą
„Dabar vieni kitiems rašome rečiau. Pasveikiname švenčių proga, po renginio nusiunčiu nuotraukų. Tiesiog noriu nusiųsti jiems ką nors šviesaus, taip perteikti, kad apie juos galvojame ir jaudinamės. Jie mums dėkoja už pagalbą, taip pat ir finansinę. Taip apsikabiname per atstumą“, – pasakojo N.Lungienė.
Pašnekovė prisipažino, kad kalbant šia tema jai kaskart gerklėje kyla gumulas.
Rokiškio rajone daugiausia pabėgėlių gyvena Panemunėlyje ir Obeliuose. Juos susitinka per renginius, dar – darbe, o kolegė priėmusi ukrainiečių šeimą.
N.Lungienė sakė, kad tokioje situacijoje svarbu nusišypsoti, paklausti, kaip sekasi.
Juk sena tiesa, kad kartais geras žodis vertingesnis už auksą.
O kalbėti apie karą su ukrainiečiais labai sunku, ašaros visiems byrėti ima.
„Gastauta“ dalyvauja paramos akcijose, aukoja savarankiškai, savanoriai liejo žvakes.
„Mūsų kolektyvo nariai – patriotai. Sausio 13-ąją saugojome parlamento rūmus. Tad ir dabar nė vienas nesuabejojo, ar verta mokytis dainuoti ukrainietiškai“, – patikino N.Lungienė.
Repertuaras – iš įkūrėjo laikų
Bet repertuaro pagrindas – aukštaičių folkloras, dainos, šokiai, rateliai, sutartinės, instrumentinė muzika.
Paklausta, kaip daugiau nei 4 dešimtmečius gyvuojančiam kolektyvui pavyksta būti įvertinamam aukščiausia kategorija, N.Lungienė sakė, kad rengdama programą saugo krašto tradicijas, turi įsigiję drabužius, instrumentus. O ir ansamblio nariai įdeda daug darbo.
Komisija, be abejo, pastebi šią visumą ir todėl puikiai vertina.
„Gastautos“ aukso repertuare – kūriniai dar iš ansamblio įkūrėjo Algirdo Svidinsko laikų, iš ansambliečių rengtų ekspedicijų po kaimus.
N.Lungienė išskirtine vadino programą apie muzikantą Juozą Bagužį iš Obelių, pandėliečių vadinamų Abeliais.
„Su Giedriumi Viduoliu kadaise Bagužį filmavome, tad turime ir vaizdo medžiagos. Atsirinkome dainas, o jas dainuojant mokiau žodžius tarti taip, kaip to kaimo žmonės kalba. Ir tuomet daina suskamba visiškai kitaip, tradicija pratęsiama“, – aiškino N.Lungienė.
Sužavi sceniniu flirtu
N.Lungienė šypsojosi, kad ypač šokant prašo gastautiečius rodyti kuo daugiau emocijų, sceninio flirto. Ir šie taip ima šaudyti akimis, saldžiai šypsotis, kad bematant linksmumu užkrečia ir žiūrovus.
Vadovė tęsė, kad labai saugo ypatingą žanrą – iš akmens amžiaus atėjusias sutartines.
„Esu biržietė – sutartinių krašto vaikas. Jas dainuojame, šokame, grojame įvairiausiais instrumentais. Nėra programos, kurioje nebūtų sutartinės“, – šypsojosi N.Lungienė.
Dar vienas iš įdomiausių akcentų – akmeniniai skudučiai. Juos ansambliui dovanojo instrumentų meistras Albertas Martinaitis.
Akmuo irgi ne bet koks, o iš Naujikų kaimo, kur įvyko pirmasis slaptas lietuviškas vaidinimas „Nepadėjus nėr ko kasti“ pagal Juozą Tumą-Vaižgantą.
Rokiškietė aiškino, kad vienas narys groja dviem skudučiais, o penki kiti turi po vieną.
Dovanoti švilpukai – namuose
N.Lungienė turi ir du asmeninius švilpukus, bet šie jau skirti ne pasirodymams.
„Ar poilsis, ar repeticija – ištisai juokeliai, pokštai, traukimas vieni kitų per dantį. Nuolat turiu visus tramdyti“, – juokėsi pašnekovė.
Bet ji tuoj pat pridūrė, kad tai yra puiku – antraip būtų vien juodas darbas.
Kad vadovė turėtų kaip atkreipti įsismarkavusių gastautiečių dėmesį, šie patys vienais metais padovanojo vieną švilpuką, kitais – antrą.
„Ypač mokantis šokio, žiūrėk, prasideda debatai, diskusijos... Bet vis vien švilpti negaliu. Pakeliu tyliai ranką ir laukiu, kol vienas kitą nuramins“, – tęsė N.Lungienė.
Tuomet kas nors pasiteirauja, o kurgi jos švilpukai?
„Kur kur, namuose... Švilpti būtų prieš mano prigimtį“, – atsako jiems N.Lungienė.
Vadovė pasakojo, kad jos ansamblio žmonės – tarsi neklusnūs mokinukai, bet kad kitaip būtų, ji nebeįsivaizduoja.
O dailininkas Arūnas Augutis visiems yra prisipažinęs, kad niekur kitur tiek nesijuokia kaip „Gastautoje“.
Tas pat ir kelionėse. N.Lungienė prisiminė, kaip važiuodami iš Nidos rokiškėnai nesiliovė dainuoti. Vairuotojas sustabdė autobusą, tikėjosi, galgi gaus nors kiek ramybės.
Bet kur tau: išlipę iš autobuso pamatė rugių lauką, na, tai ir pradėjo traukti dainą apie rugius.
Prierašai po nuotraukomis:
1. Praėjusias Kalėdas „Gastauta“ atšventė Rokiškio krašto muziejuje kartu su rajone gyvenančiais ukrainiečiais.
2. Lucke vykęs tarptautinis festivalis „Polesės vasara su folkloru“ stiprino ukrainiečių laisvės dvasią.
3. Stovykloje „Jaunimas gali“ gastautiečiai įsitikino, kad folkloras gali būti mielas senam, jaunam ir mažam.
4. Scenoje flirtuoti, smagiai pašaudyti vieniems į kitus akimis, suvaidinti visą intriguojančią istoriją – „Gastautos“ nariai tai tikrai gali.
5. Kokiais tik instrumentais nemoka groti rokiškėnai! Šįkart jų rankose lumzdeliai.
6. Ukrainiečių ryžtas kovoti už savo laisvę stipresnis nei jų tvirtovės, prie kurių nusifotografavo rokiškėnai.
7. N.Lungienė labai sielojasi dėl Lucke gyvenančių bičiulių ukrainiečių.
Folkloro ansamblio „Gastauta“ nuotraukos