SIGUTĖ
Ne tik žinau, bet ir iš arti stebėjau Dainų šventę. Pati nebuvau šventės dalyve, bet dvi dukterys šoko ir dainavo. Visiems labai patiko. Tokie renginiai labai reikalingi – tiek žiūrovams, tiek dalyviams. Vieni atskleidžia, kokios nuostabios mūsų dainos, kiti jomis grožisi. Šventės suburia ir sutelkia žmones. Labai pakili nuotaika apima, kai išgirsti darniai vienu balsu traukiančius chorus. Ne veltui šventė į „Unesco“ paveldo sąrašą įtraukta. Šiemet šventei sukanka gražus 100 metų jubiliejus. Bet, ko gero, šiemet jos stebėti į Vilnių nevažiuosime.
ARŪNAS
Šventėje nedalyvausiu, nes planuoju Vokietijoje pinigų užsidirbti. Vos prieš kelias dienas grįžau į tėviškę, paskui vėl išvyksiu. Jaunystėje ne kartą stebėjau Dainų šventę. Labai patiko, tokia uždeganti, suburianti visus, vienu žodžiu – tai didelė šventė. Ji įdomi ir reikalinga. Dabartinės gerokai skiriasi nuo vykusių sovietiniais laikais. Tada žmonės nešdavosi plakatus su įvairiais sovietiniais šūkiais, o dabar vyksta prekyba, kioskų pristatyta, šašlykai kepami.
AURIMAS
Ilgai Lietuvoje nebuvau, neseniai iš užsienio grįžau, tad nieko apie šventę nežinau. Net nenutuokiu, prieš kiek metų ši šventė atsirado. Tėvai irgi joje nėra buvę.
MARIJA
Prieš daug metų, kai vaikai dar maži buvo, su šeima vieną kartą buvome nuvažiavę į Dainų šventę. Lygiai toje pačioje Vilniaus vietoje, Vingio parke, ji vyko. Labai sužavėjo. Žmonių daug buvo ir, kiek pamenu, geras oras pasitaikė. Dabar per televiziją rodo, visada žiūrime. Džiaugiuosi, kad ši šventė kasmet vyksta. Nemanau, kad kada nors pradings jos populiarumas. Juk tiek svečių suvažiuoja, toks kolektyvų gausumas. Dar neapsisprendėme, ar šią vasarą važiuosime žiūrėti. Žinau, kad šiemet šventei sukako apvalus skaičius – 100 metų.
ERNESTAS
Girdėjau, kad Dainų šventei jau 100 metų, bet joje nė karto nesilankiau. Tokie renginiai reikalingi – sutelkia žmones ir turime, ką pasauliui parodyti.
MARYTĖ
Kaip negirdėsi apie tokią šventę? Aišku, kad žinau, bet nei pačiai, nei artimiesiems neteko joje dalyvauti. Tik per televizorių stebiu. Šiemet irgi per jį žiūrėsiu, nes nėra, kas nuvežtų į Vilnių, pati nevairuoju ir neturiu automobilio. Savaime aišku, kad tokios šventės reikalingos – juk tai kultūra, kaip žmonės be jos būtų? Dainos suburia visus į vieną krūvą.
DALIA
Apie Dainų šventę daug ką esu girdėjusi – žinau, kad šiemet jos šimtmetį švenčiame, kad įtraukta į „Unesco“ paveldo sąrašą, tačiau joje lankytis neteko. Pasyvūs stebėtojai esame, per televizorių žiūrime. Gal taip patogiau, nežinau, ar tai toks renginys, kurį būtinai reikia stebėti gyvai. Neplanuojame šiemet specialiai važiuoti į šventę, nebent tuo metu būsime Vilniuje, tada gal ir užsuksime. Tokios šventės buvo aktualios ir anksčiau, dabar tradicijų tąsa gaunasi, reikia jas palaikyti. Iš mūsų artimųjų vyro sesuo buvo Dainų šventės dalyvė. Ji ne tik joje dalyvavo, bet yra tapusi ir Dainų dainelės laureate.
A.Švelnos nuotraukose:
1. Arūnas.
2. Aurimas.
3. Marija.
4. Ernestas.
5. Marytė.
6. Dalia.
