Užsakymų eilė – net trys mėnesiai
Įmantriais raštais megztos voratinklio storio suknelės, kiauraraščiais lapais, gėlėmis ir kitokiais augaliniais ornamentais išraštuotos skraistės, įdomių spalvinių derinių kardiganai, milžiniški žaislai-kilimėliai, purūs apklotai ir kitokios grožybės iš siūlų – tai vis 48 metų panevėžietės Gitanos Norkienės kūriniai.
Kai kas iš to grožio išstatyta privačios parduotuvės vitrinose, bet dažniau autoriniai mezginiai iškeliauja tiesiai pas užsakoves.
„Iki vasario užsakymų nebepriimu, susidariusi ilga eilė“, – sako moteris.
Ji rodo vieną iš užsakymų – iš baltų ir rudų kilpinių siūlų neriamą didžiulę mešką.
Žvėries galva didesnė už žmogaus, ji bus prikimšta specialaus puraus kamšalo, o kūnas išplotas – tai bus lyg savotiškas kilimas su stambiomis letenomis.
Yra užsakytos jau trys meškos, tad mezgėja skuba, neria ir neria.
Liūdną mešką tenka išardyti
G.Norkienė rodo, kaip neriama meška. Tam nereikia nei virbalų, nei vąšelio – gaminys mezgamas rankomis, tam tikru būdu siūlą perveriant per kilpeles.
„Sunkiausia išgauti snukio išraišką. Numezgi ir matai, kad meška per liūdna, kaipgi vaikui tokį žaislą duosi? Tada ardai ir mezgi iš naujo, kol snukutis įgauna geraširdišką, šelmišką ar linksmą išraišką“, – aiškina įdomiųjų žaislų kūrėja.
Šioji didžiagalvė meška bus skirta kūdikiui, kuris dar tik pakeliui į pasaulį. Ją užsakė būsimo naujagimio artimieji.
Anot mezgėjos, meška-kilimas yra ne tik žaislas, tai labai šiltas, minkštas ir jaukus paklotas. Vienai meškai numegzti reikia net 30 kamuolių siūlų.
„Pastarųjų metų užsakovai ir pirkėjai – seneliai, jie anūkams pinigų negaili“, – paaiškina, per kieno rankas megzti žaislai pasiekia mažylius.
Panevėžietė dar yra nunėrusi pandą, liūtą, avytę ir vienaragį. Visi jie įspūdingų dydžių, spalvoti ir išraiškingi.
„Norėčiau nunerti žirafą, lapę, triušį. Paklausa yra, bet tiesiog nepajėgiu spėti“, – sako darbštuolė.
Tuos purius ir keistus žaislus ji pradėjo nerti tik pernai, nežinojo, ar bus paklausūs, o dabar mato, jog užsakymų eilė nutįso gerokai į priekį.
„Būtinai užsakovo paklausiu, ar bus kur tą žaislą-kilimą dėti. Nenorėčiau, kad močiutė padovanotų, o vaiko tėvai jį kur į kampą nukištų“, – neslepia.
Pirmą rankdarbį laistė ašaromis
„Mezgu nuo ketvirtos klasės, tik savo pirmą rankdarbį tada dariau prievarta“, – pasakoja su šypsena.
G.Norkienė užaugo Nevėžninkų kaime, o mokėsi Naujamiesčio vidurinėje. Šeimoje dar buvo du broliai ir sesuo, šiai rūpėjo siuvimas, vėliau ji tapo profesionalia siuvėja.
Moteris prisimena, jog pradinėse klasėse ji nejautė jokių emocijų siūlams, rankdarbiai jos nė kiek neviliojo. Kai darbų mokytoja uždavė namie nunerti gairelę, ją kurpė ašarodama – toks nemielas ir nuobodus atrodė tas užsiėmimas.
Vis dėlto ryškiai geltoną mezginį nunėrė sąžiningai ir kruopščiai, jis net buvo pakabintas mokykloje prie geriausių kūrinėlių, tad mergaitei vis dažniau ėmė knietėti į rankas paimti vąšelį. O jau būdama paauglė nėrė kaip pašėlusi.
„Buvau apnėrusi užuolaidas, staltieses, paklodes, pridariusi kalnus apnertų servetėlių. Dabar, kai į tuos nėrinius žiūriu, stebiuosi, iš kur sėmiausi kantrybės“, – šypsosi pašnekovė.
Didžiausias iššūkis – kojinių kulnas
Nuo namų interjero puošimo paauglė netrukus perėjo ir prie drabužių mezgimo.
Keista, bet sau mezgė mažai, prisimena turėjusi tik vieną megztą sijoną ir megztinį. Dažniausiai mezgė kitiems. Tuomet nebuvo nei kokybiškų virbalų, nei gerų siūlų, mezgė iš to, ką gaudavo, dažniausiai iš gan šiurkščių „kiliminių“.
Negali net pasakyti, kaip išmoko sumodeliuoti drabužį ir iš kur ėmė raštų pavyzdžius, viskas gaudavosi tarsi savaime.
Jos šeimoje daugiau mezgėjų nebuvo, mama mezgė tik kojines.
„O aš kojinių nemokėjau, nesugebėjau kulno išmegzti. Mamytė stebėjosi, kaip numezgu sudėtingas sukneles, skraistes, o kojinių neįveikiu. Man niekaip neišėjo vienu metu suvaldyti penkis virbalus – tiek jų reikėjo mezgant kojinę“, – prisipažįsta, kas tada atrodė neįveikiama.
Daugybę metų mezganti G.Norkienė visai neseniai išmoko numegzti dailius „tapukus“ su kulnu kaip tikros kojinės.
„Kaip norėčiau mamytei juos parodyti, bet nebėra kam“, – apgailestauja, kad mama jau mirusi.
Mezgimo gerbėja iki šiol nemezga vienintelio daikto – kepurių. Negali prisiversti, nes nuobodu.
Praeiviai žėrė komplimentus
G.Norkienė nuo pat jaunystės ėmė svajoti apie nuosavą mezgyklą ar mezginių parduotuvę, bet nedrįso net artintis prie tos svajonės.
Bet prieš 5 metus pasiryžo – metė gerai apmokamą darbą ir išėjo į nežinią.
„Iš pradžių labiau norėjau mezgyklos ar mezginių parduotuvės, bet padariau išvadą, jog Panevėžyje iš to neišgyvensiu, tad pasirinkau kitą variantą – siūlų parduotuvę“, – sako ji.
Šalia siūlų lentynų ji eksponavo ir savo dailiuosius mezginius: lengvutes moherio bei šilko siūlų derinio kiauraraštes sukneles, šalius, apsiaustus.
„Jas megzti labiausiai ir mėgau, tai buvo mano arkliukas“, – pasakoja moteris.
Megzti kūriniai iškart sulaukė dėmesio, vienetinius, ypač dailiai megztus drabužius pirko ponios iš įvairių miestų, plaukė užsakymai.
Prieš kelerius metus dizaineris Juozas Statkevičius kiauraraštę moherio suknią pristatė vienoje savo kolekcijoje, nuo to karto daug kas atsigręžė į primirštą madą, kiauraraščiai apdarai iš naujo išpopuliarėjo.
Štai ir dabar G.Norkienė neturi parodyti nė vienos gatavos suknelės, nes visos nupirktos. Kaip jos „gyvena“, liudija į „Norgitos“ feisbuko paskyrą atsiųstos klienčių nuotraukos.
„Šią žalią suknią dėvi kaunietė. Atsiuntusi nuotrauką ji parašė, jog kai su šia suknia ėjo per Kauną, jautėsi gražiausia moterimi, praeiviai žavėjosi ir sakė komplimentus“, – pašnekovė rodo klientės įrašą.
Atsisuka į rožinį paltą
Dukters vestuvėms iš tamsiai mėlyno moherio ji nusinėrė saulės kliošo suknią.
Tuoktuvės vyko Vilniuje. G.Norkienė su vestuvininkais ėjo senamiesčiu, ir iš visų pusių jos adresu liejosi komplimentai išskirtiniam drabužiui.
„Dar turiu pūslelėmis išmegztą rožinį paltą, kai jį apsirengiu, daug kas atsisuka“, – prisipažįsta, kad ir kiti kūriniai prikausto praeivių dėmesį.
Apie kiauraraštes pūko lengvumo sukneles mezgėja sako, jog tai klasika, niekada neišeisianti iš mados. Yra tik vienas niuansas: jas dėvėti tinka tik toms, kurių figūros – be priekaištų.
Būna, kad apkūnios damos baksteli į nuotrauką parduotuvės feisbuke ir nori užsisakyti tokią pačią suknelę.
Mezgėjai tenka delikačiai paaiškinti, jog toks drabužis išryškins trūkumus.
G.Norkienė pastebėjo, jog pastaraisiais metais gražiąsias voratinklines sukneles užsako močiutės savo anūkėms.
„Visada pasitikslinu, ar jaunos merginos tikrai jas dėvės“, – neslepia.
G.Norkienė prisipažįsta, kad labai norėtų mezginiais puošti ir savo dukras, tik tam pritrūksta laiko. Jaunylė gimnazistė Nomeda ir pati virbalų nesikrato, o štai vyresniosios Militos, gyvenančios Vilniuje ir dirbančios trenere, prikalbinti megzti nepavyksta.
„Klausiu, kaip tave pritraukti prie mezgimo?“ O ji man: „Gal aš už ją treniruotes pravesčiau?“ – juokiasi moteris.
Vyras bando gelbėti nuo priklausomybės
G.Norkienė tikina, jog pandemija ir karantinai jos verslui nė kiek nepakenkė. Tuo metu, kai parduotuvė buvo uždaryta, ji sėdėjo namie ir intensyviai mezgė, užsakymus siuntė paštu.
Apribojimai netgi pagausino siūlų pirkėjų būrį, nes moterys pradėjo daugiau megzti.
Šiemet pirmi metai, kai šventėms niekas neužsakė nė vienos skaros. Dabar paklausiausi smulkūs mezginiai: šlepetės, pledai vaikams.
Gerokai išaugo ir megztiems šiltiems drabužėliams naujagimiams paklausa.
Sutuoktinis jau draudžia jai megzti mašinoje, nes, būdavo, moteris mezgimui išnaudoja ir tą laiką, kai jiedu kur nors vyksta.
Prierašai po nuotraukomis:
1. Dukters vestuvėms G.Norkienė nusimezgė šią moherio ir šilko siūlų suknią.
2. Didžiulė megzta panda yra žaislas, tačiau gali būti naudojama ir kaip šildantis kilimėlis. Nuotraukos iš asmeninio albumo
3. G.Norkienė nebeįsivaizduoja gyvenimo be virbalų ir siūlų, namiškiai ją net tramdo, kad bent retkarčiais liautųsi mezgusi. A.Švelnos nuotr.
4. Iš kilpinių siūlų numegzta kuprinėlė-žaislas.
5. 6. 7. 8. Didžiuliai minkšti žvėrys – naujausi G.Norkienės darbai, jų seriją mezgėja žada papildyti naujais gyvūnais.
9. Klientė iš Kauno žavėjosi G.Norkienės kūriniu ir šią nuotrauką atsiuntė į mezgėjos feisbuką, kad pasidžiaugtų.
10. „Tapukai“ su kulnu anksčiau buvo neįveikiama mezgimo viršūnė.
11. G.Norkienė mezga ir pusilgius storus megztinius be užsegimo, vadinamus kardiganais.
12. Puošnios kiauraraštės skraistės yra klasika, jos niekad neišeina iš mados.
13. Iš storų slidžių siūlų nerta kuprinė yra labai stilingas aksesuaras.
14. Puošniomis ažūrinėmis skaromis G.Norkienė puošiasi ir pati. Nuotraukos iš asmeninio albumo
