Prieštaraujančių nebuvo
Tokia gatvė atsirado 16 tūkst. gyventojų turinčiame Derhačių mieste, nuo Rusijos sienos nutolusiame vos 25 km ir esančiame šalia Charkivo. Šiuo metu gaminamos lentelės su tokiu pavadinimu, jos jau spalio viduryje bus iškabintos ant visų namų, esančių šioje vieno kilometro ilgio gatvėje Kaimelio mikrorajone. Prieš tai bus nuimtos lentelės su pavarde Rusijos mokslininko, kurio absoliučiai niekas nesiejo su Derhačiais.
Kaip pripažino miesto meras Viačeslavas Zadorenka, Derhačių anksčiau su Lietuva irgi niekas nesiejo, tačiau kilus karui mūsų šalis suteikė pačią didžiausią paramą šiam rajonui.
„Pasiūlymui taip pervadinti gatvę niekas neprieštaravo, nes mieste visi žino, kad karo metu Lietuva daug kuo mums padeda. Iš viso pagal dekomunizacijos ir derusifikacijos įstatymus pakeitėme 206 gatvių pavadinimus“, – paaiškino merijos atstovas spaudai Oleksandras Kulikas.
Būtent jis kartu su žinomu vietos savanoriu, Derhačių mero patarėju Jevhenu Kotenka ir iškėlė Lietuvos gatvės idėją. J.Kotenka su žmona gyveno tris kilometrus nuo Rusijos nutolusioje Kozačaja Lopan kaime ir pirmą karo dieną vos spėjo iš ten pasprukti.
Parama – aukso vertės
„Rusų kariams įžengus į kaimą nemaža dalis žmonių juos džiaugsmingai pasitiko, nes niekada nesitapatino su Ukraina. Po išvadavimo ėmiau organizuoti paramos civiliams ir kariškiams gabenimą ir susipažinau su „Blue//Yellow“ vadu Jonu Ochmanu. Šis pasirodė irgi esąs labai drąsus – Veterinarnajos gyvenvietėje ant vandentiekio bokšto, esančio gal metras nuo sienos su Rusija, pritvirtino Lietuvos vėliavą“, – pasakojo J.Kotenka.
Meras V.Zadorenka paaiškino, kad daugiausia paramos atveža J.Ohmano vadovaujama organizacija „Blue//Yellow“. Iš pradžių buvo vežami maisto, drabužių ir vaistų kroviniai, o pastaruoju metu – labai svarbios elektros pastočių dalys bei laidai, darbo priemonės. Mat Maskvai tyčia sprogdinant elektrines tapo labai aktualu kuo skubiau atkurti energijos tiekimą.
Dieną prieš man apsilankant čia buvo atgabentas didžiulis paramos krovinys iš Lietuvos ir merijos kieme buvo iškrauta daugybė dėžių su medicinos pirštinėmis bei elektros tiekimo įranga, laidais. Paaiškėjo, kad Klaipėdos energetikai turėjo sandėliuose daug nurašytų, nenaudojamų priemonių, kurios vietiniams dabar yra aukso vertės.
Garsiausias meras partizanas
V.Zadorenka yra pats garsiausias Ukrainos meras partizanas. Už šio 45 metų vyro galvą karo pradžioje okupantai buvo pažadėję 100 tūkst. JAV dolerių. Mat 2022 m. vasario 24 d. Rusijai ėmus veržtis link Charkivo V.Zadorenka subūrė ir vadovavo partizanų būriui, kuris Ukrainos kariams teikė svarbią žvalgybinę informaciją, vykdė diversijas ir dalyvavo kaimų išvadavimo operacijose.
Už tai vyras buvo apdovanotas medaliais ir pelnė Charkivo regiono garbės piliečio vardą.
„Partizanų nebuvo daug, apie trisdešimt vyrų – verslininkų, buvusių kariūnų, merijos darbuotojų, šiaip drąsuolių. Mes buvome vietiniai, tad geriau už visus pažinojome vietovę, sugebėjome nepastebėti prasmukti ir žvalgyti. Ukrainiečių karių irgi buvo nedaug, tik pora šimtų, tačiau jie sugebėjo sustabdyti tūkstantinės priešo armijos žengimą, o Derhačiai liko vieninteliu neužimtu rajono centru Rusijos pašonėje. Neįveikę mūsų jie negalėjo apsupti ir už vienuolikos kilometrų esančio Charkivo, o per prasidėjusį kontrpuolimą 2022 m. rugsėjį į Kozačaja Lopan įėjome para anksčiau nei kariai“, – didžiavosi meras.
Vyksta trečius metus
Fronto linija buvo nusistovėjusi ties Prudiankos kaimu, kuriame beveik visi pastatai buvo subombarduoti. Griuvėsiais pavirto dar keli kaimai, o būtent tokius, labiausiai nukentėjusius, neseniai aplankė „Blue//Yellow“ atsiųsti Lietuvos medikai, vykę jau į devintą tokią misiją Derhačių apylinkėse.
„Mus globoja vietos kariškiai, kurių nurodymu dažnai esam priversti keisti planus, ir vykstam ne į tuos kaimus, kuriuose jau lankėmės. Tolimesnių sprogimų aidus nuolat girdim, tačiau keletą kartų yra tekę patirti ir kieme krentančias bombas“, – pasakojo 51 metų misijos vadovė, slaugytoja Vaiva Jankienė.
Anksčiau Taikos misijoje Afganistane kaip medikė dalyvavusi V.Jankienė nusprendė, kad jos žinios pravers Ukrainoje, ir ten vyksta jau trečius metus.
„Manau, kad čia važiuosiu ir karui pasibaigus, nes ukrainiečiams mūsų paramos reikės ilgai. Dukros norėtų, kad daugiau laiko skirčiau anūkams, ir pati to norėčiau, tačiau kai čia pamatau, jog namų netekę senoliai mūsų laukdami į eilę stoja nuo ankstyvo ryto, o iš dėkingumo apsiašaroja, suprantu, kad negaliu nebevažiuoti“, – sako moteris.
Cerkvė tapo kabinetu
Tą dieną lietuvės medikės gydė žmones dviejuose kaimuose. Iš jų viename, Tsupivkoje, pacientus buvo priverstos apžiūrėti cerkvėje, nes mokykla ir seniūnija buvo sugriautos.
„Teko dirbti įvairiomis sąlygomis, kartais dantis taisom nuvykę pas neįgalius asmenis į namus, tačiau cerkvė mano kabinetu tapo pirmą kartą, nauja patirtis“, – kalbėjo jauniausia iš penkių medikių, 25 metų odontologė Kotryna Raudytė, Ukrainoje viešėjusi ketvirtą kartą.
Medikai važiuoja į tuos kaimus, iš kurių gyventojai neišsilakstė, tačiau yra ir tokių, kuriuose neliko nė vieno žmogaus arba vos keli. Tokarivkos kaimelyje aptikau vien septynias moteris ir du vyrus, nors prieš karą čia gyveno penkiasdešimt, o sovietmečiu per šimtą žmonių.
„Rusai turbūt iš keršto, kad negali parklupdyti Ukrainos, nori visą mūsų žemę paversti pelenais, praneškite apie tai plačiai, pasaulis privalo pamišėlį Putiną sustabdyti“, – sakė 73 metų Vera Vlasova.
„Reikėtų, kad čia apsilankytų kuo daugiau Lietuvos seimūnų, Europos Parlamento narių ir pasaulio lyderių. Toli nuo sprogimų postringauti yra viena, o pajusti tikrą karo baisumų realybę čia atvykus visai kas kita, tada ir sprendimai dėl paramos greičiausiai būtų kitokie“, – kalbėjo susitikime su meru dalyvavęs lietuvis europarlamentaras Dainius Žalimas.
Buvęs Lietuvos Konstitucinio Teismo pirmininkas ketvirtą kartą atvežė paramos ir žadėjo nesustoti to daryti.
Prierašai po nuotraukomis:
1. Partizanų būrį įkūręs ir rajono išvadavime dalyvavęs Derhačių meras V.Zadorenka išgarsėjo visame pasaulyje.
2. Paramos centro kieme – medicinos bei elektros agregatų krovinys iš Lietuvos. Ši energetikų dovana vietiniams – aukso vertės.
3. Meras dėkojo už paramą europarlamentarui D.Žalimui bei Medikų misijos vadovei Vaivai Jankienei.
4. Tokarivkos kaime po okupacijos gyventi liko vos devyni žmonės, šios pensininkės klausė, kodėl pasaulis nepadeda sutramdyti Putino.
5. Tsupivkos kaimelyje gydytoja Rūta Radzevičienė pacientus gavo apžiūrėti ant suoliuko, nes seniūnija, mokykla ir vaikų darželis susprogdinti.
E.Butrimo nuotraukos