Rado prie kelio
Šalia Panevėžio esančiame žirgyne Pakuodžiupiuose buvo apsigyvenęs įdomus svečias – paprastasis suopis. Ši rūšis nereta ir neįrašyta į Raudonąją knygą, bet saugoma valstybės.
Apsigyveno suopis ten ne savo noru, buvo atgabentas sužeistas, bet garantuotai pateko į geras rankas.
Kaip pasakojo, antradienį popiet Panevėžio aplinkkelyje netoli viaduko Panevėžys–Šiauliai toje vietoje, kur kitoje kelio pusėje tyvuliuoja Paviešečių tvenkinys, viena jauna šeima pastebėjo pievoje gulintį paukštį.
Tai buvo šiemet pavasarį išsiritusi patelė, todėl dar jauna ir nepatyrusi. Greičiausiai sparnuotis atsitrenkė į pravažiuojantį vilkiką ir nukrito nublokštas ant žemės. Gal medžiodamas naktį jis buvo apakintas mašinos šviesų arba buvo taip susikoncentravęs į grobio persekiojimą, kad nepaisė pavojaus.
Stipriai prisitrenkęs paukštis dar sugebėjo nuplasnoti tolėliau nuo kelio. Nutūpęs ant žemės jis atsigulė.
Suopis buvo sušalęs ir skristi nebegalėjo, po kelių dienų būtų žuvęs iš bado ar tapęs laukinių žvėrių grobiu.
Apgyvendino prie žirgų
Apie sparnuotą nelaimėlį žmonės pranešė Panevėžio gyvūnų globos draugijos vadovei Rūtai Liberienei, toji į pagalbą pasikvietė žirgininką Mindaugą Sekmoką.
Pakuodžiupiuose žirgyną turintis vyras yra išgelbėjęs ne vieną paukštį, tad gerai žino, kaip su jais elgtis.
Nurodytoje vietoje jis rado laukiančią jauną šeimyną, kuri ir parodė netoli kelio pievoje gulintį paukštį. Jis buvo įsipainiojęs aukštoje žolėje, tad net nebandė judėti, plasnoti sparnais.
M.Sekmokas ant paukščio užmetė striukę ir įdėjo į maišelį. Iš jo kyšojo tik galva.
„Svarbiausia, kad paukštis neįsikabintų kojomis. Jos labai stiprios ir gali sunkiai nagais sužeisti, net gyslą pasiekti. Be to, yra ir infekcijos grėsmė“, – paaiškino gamtos mėgėjas.
Padėjęs paukštį ant priekinės keleivio sėdynės, vyras jį dar apklojo striuke, kad vežamas nesiblaškytų. Taip abu ir pasiekė žirgyną.
M.Sekmokui teko pabūti tarsi kokia paukščio mama ir maitinti jį iš rankų.
„Negėrė vandens, tad su švirkštu šiek tiek įlašinome, o va į paduotą mėsos gabalą net nekreipė dėmesio“, – sakė jis.
Naujasis įnamis buvo apgyvendintas voljere.
Tik galvą kėlė apsidairyti
Kitą rytą M.Sekmokas suopį nuvežė pas Panevėžyje dirbantį veterinarą Robertą Veikšą.
Kadangi tai plėšrus paukštis su įspūdingu snapu ir nagais, jo apžiūrai buvo imtasi saugumo priemonių. Veterinarui padedanti slaugytoja ant stalo padėtą paukštį laikė ant rankos užsimovusi specialią pirštinę.
Tačiau suglaudęs sparnus suopis gulėjo ramiai, tik kaskart pakeldavo galvą apsidairyti.
Po apžiūros R.Veikšas pranešė džiugią žinią – nei sparnai, nei jokie kaulai nelūžę, nėra išorinių sužeidimų. Paukštis aiškiai tiesiog prisitrenkė, nes neišlaiko pusiausvyros.
Suopiui buvo suleisti vaistai nuo skausmo ir uždegimo.
Veterinaras patarė paukštį laikyti nedideliame narve, ten jis negalėtų blaškytis. Po kelių dienų tikrai turėtų sustiprėti.
„Svarbiausia, kad pradėtų maitintis. Paukščių maisto apykaita greita, jie kasdien turi stiprintis. Paprastai jų grobiu būna graužikai, kiti paukščiai“, – dėstė veterinaras.
Vėliau paukštis buvo pervežtas gydytis į Kauną, laukinių gyvūnų globos centrą. Pasveikęs jis bus atvežtas atgal į gimtąjį kraštą ir paleistas.
Gelbėjo ir itin retą paukštį
M.Sekmokas sakė, kad tai ne pirmas į jo rankas patekęs sužeistas paukštis. Jam teko gelbėti kilnųjį erelį, pelėdą ir kitus sparnuočius.
Itin retą į Raudonąją knygą įrašytą paukštį – kilnųjį erelį – žirgyno savininkas, eidamas keliu, aptiko žiemą. Tąsyk buvo prastas oras – lijo ir šalo.
Paukštis buvo apšalęs, nusilpęs ir pernelyg žmogaus nesibaidė.
Vėliau specialistai nustatė, kad sparnuočiui buvo lūžęs sparnas.
Vyras neslėpė, kad netikėjo, jog sustiprėjęs erelis kada nors vėl pakils skrydžiui. Užtvare, kuriame buvo laikomas karališkas paukštis, duris jis paliko praviras. Vieną kartą atėjęs pamaitinti paukščio neberado – jis buvo išskridęs.
Šią vasarą po stiprios audros Panevėžyje, Ramygalos gatvėje, netoli infekcinės ligoninės žmonės rado ant žemės susigūžusią pelėdą ir ją atvežė pas M.Sekmoką. Sustiprėjęs paukštis irgi pats išskrido.
Paklaustas, ar išgelbėti paukščiai dar kada nors pasirodė, buvo sugrįžę „padėkoti“, vyras tik nusijuokė.
„Tai laukiniai paukščiai, ne balandžiai, kad sugrįžtų“, – atitarė geraširdis žmogus.
Prierašai po nuotraukomis:
1. Apžiūrėti plėšrų paukštį buvo įmanoma tik su specialiomis pirštinėmis.
2. M.Sekmokas ir veterinarė stengėsi atsargiai iškelti suopį.
3. Suopiui klinikoje suleido vaistų nuo uždegimo ir skausmo.
4. Suopis pamažu atsigavo voljere. M.Sekmoko nuotr.
5. M.Sekmokas ant paukščio užmetė striukę ir įdėjo į maišelį.
D.Krasausko nuotraukos
